Dalis mokslininkų šiuos ministerijos planus vadina nusikaltimu. Kita dalis teigia, kad toks ežerų valymo būdas nėra kenksmingas nei žuvims, nei žmonėms. Maža to, jis kur kas efektyvesnis už ežero dugno rausimą žemsiurbe. Kol viešumoje keliamos ekologijos problemos, darosi vis aiškiau, kad iš tiesų ietys lūžta ne dėl žuvų gerovės, o dėl ministerijos numatytų ES milijonų.
Planas pilti chemikalus
Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) bei AM kabinetuose paruoštas planas ežerus valyti pilant į juos chemines medžiagas – polialiuminio chloridą arba geležies chloridą.
Jau parengtas ir paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašas. Jame detalizuojama, kaip nustatyti tinkamiausią fosforo surišimo metodą, naudotinas chemines medžiagas, taip pat rekomenduojama: „prieš fosforo surišimo darbus iš vandens telkinio išgaudyti dugną rausiančias žuvis (pvz., karpius).“
Tokie planai sukėlė diskusijas tarp žinomų šalies mokslininkų. „Sprendimas imtis cheminio ežerų valymo pakeičiant mechaninį yra nusikalstamas. Dėl naudojamų cheminių medžiagų kenkiama būtų ne tik vandens telkiniui, bet ir jame gyvenančiai faunai, aplinkinei gamtai ir dėl padidėjusio aliuminio tai galimai taptų problema ir žmonių sveikatai“, – 15min teigė vienas ežerų valymo pradininkų Lietuvoje, Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius Leonas Katkevičius.
Sprendimas imtis cheminio ežerų valymo pakeičiant mechaninį yra nusikalstamas, – teigė L.Katkevičius.
Pasak jo, amerikiečiai išbandė cheminį valymą keliuose ežeruose ir atsisakė šios idėjos: „Tai kenkia žuvims, ši sistema vieninteliu atveju pateisinama tvarkant nuotekas bei pramoniniuose baseinuose.
Mažesniame gylyje panaudojus polialiuminio chloridą bus juntamas tik vandens nuskaidrėjimas, kas suaktyvins augmenijos augimą. Šis būdas visiškai netinkamas baigiantiems užpelkėti Lietuvos ežerams. Panaudojus jį bus pasiektas atvirkščias rezultatas, kuris sukels dar spartesnį užpelkėjimo procesą.“
Valymui numatyti 22 mln. eurų
Vandens telkinių tvarkymui iki 2020 metų savivaldybėms numatyta skirti daugiau nei 22 mln. eurų.
Aplinkos ministro įsakymu jau patvirtinta ES veiksmų programos įgyvendinimo priemonė „Vandens telkinių būklės gerinimas“. Vandens telkinių tvarkymui iki 2020 metų savivaldybėms numatyta skirti daugiau nei 22 mln. eurų ES investicijų.
Naujojo ežerų valymo būdo priešininkai jau dabar įvardija įmones, kurioms gali nukeliauti dalis ES lėšų. Reikiamą techniką šiam cheminiam vandens telkinių valymui atlikti turi Švedijos įmonė „Vattenresurs AB“. Cheminio fosforo surišimo šalininkai Lietuvoje yra UAB „Senasis ežerėlis“.
Švedų įmonės „Vattenresurs AB“ vadovas Stenas-Ake Carlsonas kartu su Lietuvoje veikiančios įmonės UAB „Senasis ežerėlis“ atstovais jau ne pirmus metus konsultuoja apie polialiuminio chlorido metodo panaudojimą.
UAB „Senasis ežerėlis“ vadovas, hidrobiologas Aušrys Balevičius 15min nurodė, kad baimės dėl naujojo metodo naudojimo Lietuvoje kurstomos dirbtinai ir tai daro žemsiurbėmis ežerus valantys verslininkai.
Naujasis būdas esą yra ne tik efektyvesnis, bet ir pigesnis, nes nereikia rūpintis dumblo transportavimu ir utilizavimu. A.Balevičius teigė nesantis Švedijos įmonės atstovas:
„Nesu tos bendrovės atstovas ir tikrai su ja nebendradarbiauju. Aš pažįstu vieną iš šios kompanijos įkūrėjų. Kartu su juo ir AAA kūrėme Vandens bendrosios politikos direktyvos pamatus Lietuvoje. Jis rengė seminarus, prie kurių prisidėjau ir aš, Lundo universitete esu baigęs rimtą kursą. Esu biologas ir gamtai tikrai nesu priešas.“
Kam atiteks pinigai?
Pašnekovo teigimu, siūloma ežerų valymo technologija naudojama Švedijoje, Danijoje, Vokietijoje, JAV ir kitose valstybėse.
„Ši diskusija yra sena. Žemsiurbininkai nori siurbti. Pinigų tam nėra. Siurbimui pinigų numatyta labai nedaug. Taip pat nedaug pinigų numatyta ir fosforo surišimui vienam nedideliam ežere. Tai Druskonių ežeras Druskininkuose. Tai yra toks ežeras, kuriam nebėra ko prarasti.
Žemsiurbininkai nori siurbti. Pinigų tam nėra. Taip pat nedaug pinigų numatyta ir fosforo surišimui vienam nedideliam ežere. Tai Druskonių ežeras Druskininkuose. Tai yra toks ežeras, kuriam nebėra ko prarasti, – teigė A.Balevičius.
Apie 1970 m. jis buvo išvalytas mechaniniu būdu, iš jo buvo iškastas dumblas, durpės. Tai buvo pirmas Lietuvoje išvalytas ežeras. Dabar jo būklė yra tragiška“, – pasakojo mokslininkas.
Pasak jo, šiuo metu skleidžiama klaidinga informacija, kad planuojama valyti 20 ežerų: „Tiek jų yra baseinų valdymo plane. Tai biurokratinis dokumentas. Yra apie 80 rizikos vandens telkinių. Visų Lietuvos vandens telkinių valymui numatyta tik 22 mln. eurų. Mes Europai turėsime atsiskaityti, kaip pasikeitė vandens telkinių būklė.
Buvo laikas, kai šimtas milijonų litų buvo tiesiog padalinta visoms savivaldybėms. Artūras Paulauskas (tuometis aplinkos ministras, – red. past.) norėjo būti visiems geras prieš rinkimus. Tai buvo didžiausia nesąmonė, nes pinigai buvo išbarstyti. Už pusantro milijono savivaldybės puolė valyti ežerų pakrančių, kad žmonės turėtų maudykles. Taip pinigai sukišti daugiau nei į 100 ežerų, o jokio efekto nebuvo.
Įsivaizduokit, kas vyksta, kai 100 hektarų ežere išvaloma 2 hektarai dumblo? Ežero ekosistemai naudos nėra jokios. Dėl drumstimo žemsiurbėmis, kurių kasimo gylis yra ribotas, ežero būklė tik pablogėja.“
Paklaustas, kokia suma bus skirta Druskonių ežero valymui A.Balevičius teigė negalintis tiksliai atsakyti, tačiau tai galėtų būti 700–800 tūkst. eurų. „Jeigu tokio dydžio ežerą valytume žemsiurbėmis, sumos būtų net didesnės. Tektų dumblą transportuoti, utilizuoti, kiltų klausimas, ką daryti su užterštu dumblu“, – pridūrė jis.
A.Balevičius teigė, kad Europoje ne tik „Vattenresurs AB“ užsiima tokiu ežerų valymu, tačiau jis pirmiausia kreiptųsi į šią įmonę, nes vienas iš jos įkūrėjų seniai lankosi Lietuvoje ir žino šalies problematiką. Rinktis turėtų paslaugos pirkimą vykdanti valstybės institucija įvertinusi visus pasiūlymus.
Žuvims pavojaus nemato
Mokslų daktaras, ichtiologas Tomas Virbickas 15min nurodė, kad viešumoje skambantys mokslininkų pareiškimai, koks kenksmingas žuvims ir žmonėms šis ežerų valymo metodas, yra visuomenės klaidinimas:
„Šitie teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Daugelis šalių šį metodą naudoja jau seniai. Yra nustatyta koncentracija, kuriai esant absoliučiai jokio neigiamo poveikio aplinkai nėra.
Jokio pavojaus nėra, – teigė Tomas Virbickas.
Žuvims yra pavojingi sunkieji metalai, bet jie yra pavojingi joninėje formoje. Šiuo atveju kalbame apie junginį, kuris susijęs su deguonimi ir chloru. Jis nėra joninės formos. Jis jungiasi su fosforu ir nusėda netirpioje formoje. Jeigu vandens rūgštingumas ant dugno didėja, tai šis junginys tiesiog suyra. Ir tiek.
Jokio pavojaus nėra. Tai nėra dumblo valymas, bet vandens valymas. Dumble ir taip daug visko nusėda. Nuo sovietmečio mūsų ežerų dumbluose užkonservuota ko tik nori.“
Paklaustas, kaipgi bus elgiamasi su dugną rausančiomis žuvimis, mokslininkas teigė, kad reiktų kalbėti tik apie karpius.
„Žuvis turi kastis labai giliai, kad darytų poveikį. Vienintelė tokia žuvis Lietuvoje yra karpis. Tai nėra vietinė rūšis. Karpiai gyvena tik tuose ežeruose, į kuriuos buvo įleisti. Sprendimas labai paprastas, jeigu ežere gyvena karpiai, tai to metodo galima tiesiog nenaudoti“, – minėjo T.Virbickas.
Siūlo siurbti toliau
„Lietuvoje yra dešimtys sėkmingų mechaninio ežerų valymo pavyzdžių. Nubraukti visą sukauptą patirtį, išvystytą bazę, nukreipti ES fondų paramos lėšas abejotinam, neišbandytam, galimai kenksmingam, vandens telkinių cheminiam valymo metodui, manau, yra protu nesuvokiama, nusikalstama veikla. Jei pagal tokį scenarijų bus gerinami vandens telkiniai, įsisavinamos ES fondų lėšos, bus daroma nepataisoma, didelė klaida“,– teigė L.Katkevičius.
Pasak jo, susidaro įspūdis, kad šiuo ežerų chemizavimu suinteresuota valdininkų ir konsultantų grupė, kurioje iš anksto sutarta, kas tokius darbus vykdys, kas prižiūrės, vertins, atliks ilgalaikę efektyvumo stebėseną ir vertinimą.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pati „Vattenresurs AB“ nurodo, kad šio metodo poveikis žuvims nėra pakankamai ištirtas.
A.Balevičius 15min atsiuntė detalius atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus. Norintys giliau susipažinti su šiuo ežerų valymo metodu, juos gali rasti čia.
Pirmas bandymas
Aplinkos apsaugos agentūros Poveikio aplinkai vertinimo departamento Hidrografinio tinklo skyriaus vedėjas Mindaugas Gudas 15min teigė, kad kol kas vyksta tik šio ežerų valymo būdo bandymai. Jų rezultatai bus atidžiai įvertinti prieš pradedant šį būdą taikyti plačiau:
„Tai vienas iš būdų, kurį planuojama išbandyti kol kas viename mažame ežere, kurį galbūt ateityje galima būtų taikyti platesniu mastu, tačiau visada bus renkamasi iš komplekso priemonių (taršos nutraukimo, valymo, biomanipuliacijos įžuvinant atitinkamomis žuvimis, išnešant maistmedžiages, šalinant makrofitus ir kt.), siekiant parinkti konkrečiam atvejui tinkamiausias priemones ar jų kompleksą, kad būtų gautas geriausias rezultatas mažiausiomis sąnaudomis, ir, aišku, nepakenkiant aplinkai arba kad tas poveikis būtų mažiausias.
Paieškos alternatyvių, papildomų priemonių valymui atliekamos todėl, kad valymas yra labai brangi priemonė, valymas yra rimtas įsikišimas į ekosistemą (sukeliami teršalai, fizinis poveikis buveinėms, drumstumui), o jeigu valymas yra mažo masto (kas dažnai atsitinka dėl lėšų trūkumo), teigiamo poveikio vandens telkinio būklės gerinimo prasme apskritai gali nebūti.“
