Kaip rašoma Lietuvos farmacijos sąjungos pranešime žiniasklaidai, ši nuostata turėjo įsigalioti dar anksčiau, tačiau artėjant įsigaliojimo terminui buvo atidėta iki ateinančių metų. Anot pranešimo, vėl kyla naujos diskusijos, išsakomi nauji argumentai, dėl kurių norima strategiją pakeisti ir įteisinti galimybę farmacinę paslaugą teikti vaistininko padėjėjui, nuotoliniu būdu konsultuojant vaistininkui.
„Remiantis ES direktyva, farmacinę paslaugą turi teikti tinkamos kvalifikacijos specialistas – vaistininkas. Tai universitetinį išsilavinimą įgijęs farmacijos magistras, baigęs 5 metų farmacijos studijas ir įgijęs žinių ne tik apie vaistus, bet ir klinikinius dalykus – patologiją, ligas ir jų valdymą, diagnostiką, racionalią farmakoterapiją, yra taip pat ruošiami komunikacijai ir realių situacijų sprendimui. Vaistininkas geba konsultuoti pacientus lengvų negalavimų atveju, taip pat konsultuoti receptinių vaistų vartojimo klausimais. Juk ne veltui šalia informacijos apie vaistus būtinai turi būti pateiktas teiginys „dėl vaisto vartojimo ir galimo šalutinio poveikio pasitarkite su gydytoju ar vaistininku“, – rašoma sąjungos pranešime.
Anot Lietuvos farmacijos sąjungos, COVID-19 pandemijos laikotarpiu vaistininko profesija ir kompetencijos tapo itin svarbios visuomenei.
„Pasaulio sveikatos organizacija vaistininką pripažįsta kaip sveikatos priežiūros specialistą greta gydytojo ir slaugytojo. Todėl ypač svarbus vaidmuo vaistininkams tenka regionuose, mažuose miesteliuose, kur šiuo metu Lietuvos gyventojams sudėtinga pasiekti gydytoją, ir vaistininkas tampa vienu svarbiausių konsultantu sveikatos klausimais. Tad jei vis dėlto būtų priimta nauja siūloma Farmacijos įstatymo pataisa, pagal kurią vaistininkas neprivalo dirbti vaistinėje fiziškai, o tik konsultuoti vaistininko padėjėjus nuotolinėmis ryšio priemonėmis, labiausiai nukentėtų būtent regionuose gyvenantys Lietuvos žmonės“, – rašoma pranešime.
Pasaulio sveikatos organizacija vaistininką pripažįsta kaip sveikatos priežiūros specialistą greta gydytojo ir slaugytojo.
Lietuvos farmacijos sąjunga atstovauja ir vaistininkus, ir vaistininkų padėjėjus. Šios organizacijos prezidentės prof. Vilmos Petrikaitės nuomone, abi specialybės ir funkcijos skiriasi, nes atitinkamai skiriasi ir išsilavinimas, bet yra labai svarbios.
„Nors viešojoje erdvėje pasitaiko įvairių nuomonių ir abi specialybės tarsi priešinamos tarpusavyje, nei viena profesija savaime nėra prastesnė už kitą, ir kiekvienas specialistas turi atitinkamą kvalifikaciją, puikiai papildo vienas kitą. Tik reikia įvardinti kiekvieno specialisto funkcijas ir paskatinti abu juos darbuotis vienoje komandoje.
Juo labiau, kad šiais laikais vaistinės asortimentas yra be galo platus, o atliekamas darbo pobūdis vaistinėje labai įvairus. Svarbu suprasti, kad vaistas nėra maistas, ir vaistinė nėra įprastinė parduotuvė. Čia apsilankę žmonės gali taip pat gauti informaciją apie vaisto vartojimą, pasikonsultuoti su vaistininku.
Reikia įvardinti kiekvieno specialisto funkcijas ir paskatinti abu juos darbuotis vienoje komandoje.
Konsultavimas ypatingai svarbus, siekiant užtikrinti racionalų vaistų vartojimą, ir kadangi tai užima papildomai nemažai laiko, kol vyksta konsultacijos, vaistininko padėjėjas gali labai pagelbėti vaistininkui, atlikdamas kitas funkcijas vaistinėje. Taigi, abu specialistai privalo būti vaistinėje, ir būtina stiprinti jų, kaip kolektyvo kompetencijas, kartu keliant ir farmacinės paslaugos kokybę“, – rašoma pranešime.
Anot Lietuvos farmacijos sąjungos, vienas iš argumentų, kodėl ir vėl siūloma atidėti Farmacijos įstatymo nuostatą, yra tas, kad Lietuvoje vaistininkų trūksta ir dalis vaistinių po naujų metų turės užsidaryti, į Lietuvą reikės kviestis specialistus iš užsienio. „Tačiau tarp skirtingų organizacijų atstovų pateikiamų skaičių yra be galo didelės variacijos, o oficialių duomenų nėra“, – rašoma sąjungos pranešime žiniasklaidai.
Abu specialistai privalo būti vaistinėje, ir būtina stiprinti jų, kaip kolektyvo kompetencijas, kartu keliant ir farmacinės paslaugos kokybę.
Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos komiteto pirmininko Žydrūno Mineikio teigimui, vaistinės uždarymas nėra susijęs su turinčia įsigalioti Farmacijos įstatymo nuostata.
„Vaistinės uždaromos ir dabar, jei jos dirba nepelningai, nepriklausomai nuo to, ar jose dirba vaistininkas, ar vaistininko padėjėjas. Pabrėžtina, kad socialiai atsakingas verslas turėtų sugebėti taip perskirstyti darbuotojus ir suorganizuoti savo darbą, kad darbuotojai nebūtų atleidžiami. Juk vaistinių tinklai apima daug vaistinių, jų pelnai vieni didesnių tarp visų ūkio subjektų. Galiausiai, ir valstybė, kuriai rūpi piliečių sveikata, taip pat turi sukurti mechanizmus, kurie padėtų išlaikyti vaistines regionuose, pritraukti į juos vaistininkus“, – rašoma pranešime.
Ž.Mineikis siūlo apsvarstyti kol kas neaptarinėjamą aspektą, susijusį su laisva darbo rinka: „Nevertėtų eskaluoti vien tik galimo vaistininkų atvykimo iš užsienio, lygiai taip pat galime sulaukti ir vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) iš kitų šalių. O tai visai tikėtina, jei kitąmet priėmus naujas pataisas, vaistinėje pakaktų ir vien nuotolinio vaistininko buvimo. Vaistininko išsilavinimui ES keliami daugmaž panašūs reikalavimai. Tuo tarpu farmakotechnikai Lietuvoje studijuoja 3 metus, tačiau kai kuriose valstybėse gauti farmakotechniko specialybę galima ir per 1,5 metų. Ar jie būtų lygiaverčiai darbuotojai rinkoje, ar tikrai norėtume dėl savo sveikatos problemų, vaistų vartojimo vaistinėje kreiptis į juos?“
Geras vaistų prieinamumas be geros farmacinės paslaugos – konsultacijos apie vaistus ir vartojimo būdus – yra niekinis.
Lietuvos farmacijos sąjungos Visuomenės vaistinių komisijos pirmininkė Indrė Trečiokienė teigia, kad verslas vis labiau devalvuoja visuomenei ypač svarbų vaistininko darbą.
„Eskaluojama, kad labai svarbus vaistų prieinamumas. Tačiau vaistas neturi būti patogumo prekė. Vaistus arba turi paskirti gydytojas esant diagnozei, arba parinkti vaistininkas. Geras vaistų prieinamumas be geros farmacinės paslaugos – konsultacijos apie vaistus ir vartojimo būdus – yra niekinis. Dar šveicarų gydytojas ir filosofas Paracelsas sakė, kad kiekvienas vaistas, netinkamai vartojamas, gali tapti nuodu. Štai, pavyzdžiui, praėjusią savaitę vienas vaistinių tinklas pranešė, kad pasklidus melagingam straipsniui apie aspirino vartojimo naudą COVID-19 infekcijai, aspirino pardavimai padidėjo 50%.
Šiuo faktu ne tik kad nėra kuo girtis. Šis faktas parodo, kad dėl siaurų verslo interesų – didesnių pardavimų – farmacinė paslauga, o tai yra išaiškinimas, kam ir dėl ko aspirinas perkamas, nebuvo suteikta. Ką tik buvo skelbiamos naujienos, esą vieni vaistai padeda įveikti COVID, kiti kaip tik gali bloginti būklę, todėl pacientai vėl užgrius vaistines norėdami vienų įsigyti, o dėl kitų pasikonsultuoti. Įdomu, kiek iš jų farmacinę paslaugą gaus iš vaistininko“, – rašoma Lietuvos farmacijos sąjungos pranešime.
„Todėl prieš priimant naujas Farmacijos įstatymo pataisas arba vėl atidedant seniai patvirtintą strategiją, derėtų paklausti savęs: ar derėtų tenkinti verslo interesus, o kokybišką farmacinę paslaugą, kurią privalo teikti vaistininkas, nustumti į antrą planą?“ – klausia Lietuvos farmacijos sąjunga.
