Testo kūrėjai, Nacionalinių jaunimo pilietiškumo apdovanojimų „Tėvyne mūsų“ organizatoriai teigia, kad testo rezultatai nustebins net tuos, kurie iš pradžių save laikė pilietiškais.
Žymių žmonių filosofija paremti atsakymai
„Deja, bet poreikis, kad „viskas būtų padėta ant lėkštutės“ yra vis dar dažnai pasitaikantis pilietiškumo stabdis. Pakeisti požiūrį – sunku, nes per ilgus okupacijos metus įpratome, kad viskuo pasirūpins valstybė, o prisiimti atsakomybės už savo veiksmus tiesiog nebesugebame. Na, o jeigu jau kažką darome, tai tik tikėdamiesi gauti iš to naudos. Sukūrėme pilietiškumo testą tam, kad atkreiptume dėmesį į šias problemas – apžvelgtume skirtingas, kartais net užmirštas pilietiškumo formas ir padėtume įsivertinti bei pamatuoti, kiek iš tikrųjų esame pilietiški“, – teigia Redita Vadeikė, VšĮ „Pilietinė medija“ vadovė.
Į atsakymų kūrimą ir diskusiją apie pilietiškumą įsitraukė ir tokie žinomi žmonės kaip žurnalistas Edmundas Jakilaitis, operos solistas Merūnas Vitulskis, menininkas Algirdas Gataveckas, keliautojas Vytaras Radzevičius, laidų vedėja ir menininkė Nomeda Marčėnaitė, grupės „G&G Sindikatas” lyderis Gabrielius Liaudanskas ir „Kurk Lietuvai” programos vadovė Agila Barzdienė.
Svarbiausias pilietiškumo kriterijus – darant gerą darbą, nesiekti naudos sau
„Svarbiausias pilietiškumo kriterijus – darant gerą darbą, nesiekti naudos sau“, – toks vieningas atsakymas apie pagrindinę pilietiško žmogaus poziciją nuskambėjo iš daugelio žymių žmonių lūpų, prisidėjusių prie pilietiškumo testo kūrimo.
Pilietiškumas be patriotiškumo – (ne)įmanomas?
R. Vadeikė pastebi, kad siekiant pilietiškumo, susiduriama ir su daugiau problemų, vieną iš jų –iškreiptas požiūris į patriotiškumo sąvoką.
„Tik atgavus nepriklausomybę, kaip didžiausią šalies prioritetą iškėlėme tautiškumą, tačiau, stojant į Europos Sąjungą, nukėlėme jį į antrąjį planą, ėmėme kalbėti tik apie pilietiškumą, europietiškas vertybes. Visgi, norint išlaikyti pilietiškumo mechanizmą, privalome išmokti iš naujo vertinti tautiškumą ir nesibaidyti žodžio „patriotas“, nes tik tradicijų tąsa ir įsisavinimas mums padeda suprasti, kokie esame ir kaip mums iš tikrųjų reiktų gyventi“, – teigia ji.
Tik tradicijų tąsa ir įsisavinimas mums padeda suprasti, kokie esame ir kaip mums iš tikrųjų reiktų gyventi.
Tokiai R. Vadeikės minčiai pritaria ir operos solistas M. Vitulskis, kuris pažymi, kad pilietiškumas yra ir savo tautos gerbimas bei tradicijų puoselėjimas, todėl svarbu ja tikėti, domėtis šalies istorija ir stengtis ją perduoti kitiems.
N. Marčėnaitė priduria, kad meilė šaliai turėtų neužgesti ir džiaugsme, ir varge.
„Tik matydamas ne „paradinę” savo šalies pusę, supranti, kad tikra meilė yra apimanti viską”, – sako ji.
Ką reiškia būti piliečiu?
Galbūt suprasti, ką reiškia žodis „pilietiškumas“ lengviausia įsiklausant į jo kilmę? Tai siūlo keliautojas V. Radzevičius.
„Man pilietiškumas reiškia nebūti abejingu: artimiesiems, šeimai, giminei, bendruomenei, valstybei. To tikiuosi ir iš kitų piliečių, su kuriais lemta gyventi šioje šalyje. Puoselėdami bendruomeniškumą, kartu galime jaustis tarsi pilyje – saugūs ir laisvi. Turbūt ne veltui žodžiai „pilietis“ ir „pilis“ turi tą pačią šaknį“, – svarsto V. Radzevičius.
Kokie piliečiai pilyje esate jūs? Sužinoti atsakymą galima atlikus pilietiškumo testą, kuriame – 10 ypač taiklių klausimų.
Pilietišumo testą rasite - čia
Organizatoriai kviečia atsakyti nuoširdžiai!
