Homoseksualiems LRT darbuotojams pasiūlė įsteigti profsąjungą
Inspektorė Zita Zamžickienė penktadienį paprašyta įvertinti LRT veiksmus, kuriais ribojama socialinės reklamos transliacija, nustatyti, kad klipų turinys nepriskirtinas neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančiai viešajai informacijai, ir konstatuoti, esą ribojimai taikomi nepagrįstai. LGL nesutinka su klipų žymėjimu indeksais ir transliavimu tik vakare bei naktį.
„Jau senai norėjome gauti eterio LRT televizijoje. Suprantame jį kaip nacionalinį transliuotoją, kuriam visuomeninė funkcija suteikta mokesčių mokėtojų sąskaita, – portalui 15min.lt teigė LGL vadovas Vladimiras Simonko. – Per visą Nepriklausomybės laikotarpį jis vangiai atliko šią funkciją LGBT (homoseksualių, biseksualių ir transeksualių – red. past.) piliečių teisių klausimu.“
 |
| Davido Braniffo nuotr./Vladimiras Simonko |
Tai esą buvo gera proga paprašyti televiziją už pinigus atlikti savo pareigą – parodyti klipus, skatinančius pakantumą piliečiams.
„Transliuotojas egzamino neišlaikė. Anksčiau net svarstė, ar tokia reklama apskritai gali būti rodoma, kas savaime yra pažeminimas, – tvirtino pašnekovas. – Pirmą kartą pritaikyti socialinei reklamai „S“ ženklą! Taip ji pripažinta tokia pat žalinga kaip alkoholis ir rūkymas. Toks dalykas pažemina visus didvyrius, kurie neišsigando viešai prisipažinti, kad yra homoseksualios ar biseksualios orientacijos. Šie žmonės neįvertinti ir pažeminti. Koks tamsus miškas yra Lietuvos teleivijoje...“
Kartu V.Simonko pasiūlė įsteigti LGBT darbuotojų profsąjungą LRT. „Pradėkite ginti savo teises“, – paragino jis.
„Neatitinka tradicinės šeimos sampratos“
Lietuvos seksualinių mažumų interesams atstovaujanti nevyriausybinė organizacija gegužės pradžioje kreipėsi į LRT, prašydama liepos 15–27 dienomis transliuoti tradicinio renginio „Baltic Pride 2013“ socialinę reklamą – kelis klipus. Po gero mėnesio prašymas buvo pakartotas.
Birželio pabaigoje LRT informavo, kad socialinė reklama gali būti transliuojama tik pažymėta indeksu ir tik atitinkamu laiku. Rodant šį klipą, esą visą laiką kampe turi būti matoma raidė „S“, taigi jis gali būti transliuojamas tik po 23 val.
Kitas klipas turi būti pažymėtas ženkliuku „N-14“ ir transliuojamas tik po 21 val.
Netrukus LRT informavo, esą „klipuose skatinami santykiai tarp tos pačios lyties asmenų“, jie „galimai skatina“ kitokią, nei įtvirtinta Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse (CK), santuokos sudarymo bei šeimos kūrimo sampratą. LGL pateikti reklaminiai klipai esą turėtų būti ženklinami, o transliavimas ribojamas, vadovaujantis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymu.
Šis įstatymas šeimos vertybių niekinimą ir netradicinės šeimos sampratos skatinimą laiko neigiamą poveikį nepilnamečiams darančia informacija. Ji turi būti pažymėta indeksu „S“ arba „N-14“ ir transliuojama atitinkamai nuo 23 val. arba 21 val. iki 6 val. Šie apribojimai taikomi ne tik laidoms, filmams, savireklamai, bet ir reklamai.
Portalo 15min.lt duomenimis, LRT eitynių organizatoriams buvo atsiuntusi laidų tinklelį liepos 15-27 dienoms, reklamos transliavimo įkainius, net buvo pažadėta 70 proc. nuolaida. Sulaukęs žinios dėl klipų transliavimo laiko apribojimo, V.Simonko paprašė paaiškinti, kodėl jiems buvo suteikti indeksai.
LRT generalinio direktoriaus pavaduotojo Rimvydo Paleckio atsakyme pacituotos įstatymų nuostatos dėl santuokos. „Klipuose skatinami santykiai tarp tos pačios lyties asmenų. Šie klipai galimai skatina kitokią negu Konstitucijoje ir CK įtvirtintą santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo sampratą“, – pažymėjo R.Paleckis.
Skatinimo neįžvelgė
Skunde primenama, kad Konstitucija, Visuomenės informavimo įstatymas ir kiti teisės aktai, tarptautinės sutartys garantuoja informacijos laisvę. Visuomenės informavimo įstatymas leidžia kiekvienam laisvai reikšti mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Jis įpareigoja viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus, žurnalistus ir leidėjus vadovautis humanizmo, lygybės, pakantos ir pagarbos žmogui principais, gerbti nuomonių įvairovę, plėtoti demokratiją bei visuomenės atvirumą.
Klipe pašnekovai pasako po sakinį apie save, kuris dažniausiai perteikia neteisingus visuomenėje įsitvirtinusius stereotipus, nurodo savo seksualinę orientaciją.
Nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme nurodyta, kad LRT, be kita ko, privalo supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove, ugdyti toleranciją ir humanizmą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą.
Įstatyme esą nurodyti konkretūs atvejais, kada taikytinas ribojimas, – kai skatinamas kitoks, nei numato Konstitucija ir CK, santuokos kūrimas ir šeimos sudarymas. CK minima ne tik santuoka, bet ir kitokie šeiminiai santykiai: partnerystė, gyvenimas kartu.
LGL daro išvadą: riboti galima tik informaciją, kurioje būtų perteikiamas asmenų šeiminių santykių formavimas, be to, privalo būti tiesiogiai išreikštas skatinamas kurti kitokio turinio ir (ar) formos, nei nurodyti Konstitucijoje ir CK, šeiminius santykius.
„Akivaizdu, kad skatinimas privalo būti skleidžamoje informacijoje išreiškiamas tik aktyvia ir tiesiogine forma, t. y. raginimu, kvietimu“, – teigiama skunde.
Organizacija nesutinka, kad klipuose skatinami šeiminiai santykiai tarp tos pačios lyties asmenų. Viename 46 sekundžių trukmės klipe pašnekovai pasako po sakinį apie save, kuris dažniausiai perteikia neteisingus visuomenėje įsitvirtinusius stereotipus, nurodo savo seksualinę orientaciją. Jo pabaigoje kviečiama dalyvauti eitynėse, kurių tikslas – sustiprinti LGBT asmenų matomumą Lietuvos visuomenėje.
Kitame 57 sekundžių trukmės klipe atskleidžiama Lietuvoje gyvenančių asmenų įvairovė lyties, amžiaus, tautiniu, negalios ir kitais pagrindais. Jame komentuojamos lietuvių būdo savybės, o pabaigoje informuojama, kad įvairovė yra visuomenės turtas, bet ne trūkumas.
Įstatymo nuostatos, organizacijos nuomone, esą negali būti taikomos taip plačiai, „kad visa visuomenės informavimo priemonėse skelbtina informacija, kurios turinyje perteikiama informacija apie LGBT asmenis ar jų veiklą; taip pat informacija, kurioje įžvelgiamas neheteroseksualios orientacijos aspektas, būtų priskiriama neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančiai viešajai informacijai“.
