„Ta informacija buvo pateikta ir ja buvo nuolat dalinamasi (...) mes negirdėjome aiškios pozicijos, kad reikia nutraukti sutartį“, – penktadienį LRT radijo laidoje „Radijo ringas“ sakė M.Dubauskas.
Anot jo, visa informacija buvo pateikiama Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijoms bei spalio ir lapkričio viduryje posėdžiavusiai įmonės valdybai, kurioje yra ir ministerijos atstovų.
„Apie visus žingsnius, susijusius su „Belaruskalij“ situacija, bendravome tiek tiesiogiai su ministerijos atstovais, tiek teikėme informaciją valdybai. Valdyboje, priminsiu, yra ir Susisiekimo ministerijos atstovas“, – pabrėžė jis.
Tiesa, jis pabrėžė negalintis atsakyti, ar informacija pasiekė ministrus.
„Aš negalėčiau patvirtinti, ar tiesiogiai ministrai buvo informuoti, bet buvo informuoti ministro komandos atstovai, ministerijų atstovai. Kaip ministerijose vaikšto informacija, aš negalėčiau pasakyti“, – teigė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.
Jis pažymėjo, kad dėl visų galimybių nutraukti sutartį buvo tariamasi su įmonės vidaus ir su išorės teisininkais, ieškota išeičių iš situacijos, kurios neatneštų šimtamilijoninių nuostolių.
Komentuodamas ketvirtadienį pasirodžiusią informacija, kad įmonė pati inicijavo pokalbius su finansinėmis institucijomis dėl galimybių priimti mokėjimus ir po gruodžio 8 dienos, jis tvirtino, kad taip elgtasi siekiant užsitikrinti įrodymus galimuose teisiniuose ginčuose.
„Tam, kad mes galėtume pasinaudoti force majeure aplinkybe, kuri yra numatyta sutartyje su „Belaruskalij“, mes turėjome turėti labai aiškų atsakymą – ar yra galimybės atsiskaityti, ar ne“, – sakė M.Dubauskas.
„Tuo tikslu ir buvo bendraujama su visomis ar beveik visomis, kurios atsiliepė, Lietuvoje registruotomis finansų įstaigomis – bankais bei elektroninių pinigų institucijomis, klausiant jų, ar jos aptarnaus, ar ne“, – tvirtino jis.
Anot jo, visų įstaigų buvo prašoma pateikti neigiamą atsakymą raštu, kuris galėtų būti panaudotas vėliau galbūt kilsiančiuose teisiniuose procesuose – sulaukus ieškinio ar arbitraže.
„Kad mes galėtume pateikti įrodymą, jog atsiskaityti nebuvo jokių galimybių“, – aiškino įmonės komunikacijos direktorius.
Tačiau jis pripažino, jog buvo rasta viena bendrovė, kuri buvo sutikusi aptarnauti atsiskaitymus.
Laidoje taip pat dalyvavęs parlamentaras Eugenijus Gentvilas sakė manantis, kad tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek Klaipėdos uostas veikė „už Vyriausybės nugaros ir prieš Lietuvos politikos apsisprendimus“, todėl atsakomybė ir turėtų kristi ant jų.
Seimo nario manymu, įmonės susitarė su trąšas perkraunančiu „Birių krovinių terminalu“, kad veikla ir toliau būtų tęsiama.
„Man atrodo, kad tai yra suokalbis už nugaros.O štai šitie fintechų ieškojimai akivaizdžiai rodo, kad buvo ieškoma, kaip čia toliau dirbtume po gruodžio 8 dienos“, – tvirtino E.Gentvilas.
Klausimų jam kilo ir dėl galimybių nutraukti sutartį paieškos – kada jos buvo pradėtos, gruodžio ar rugpjūčio mėnesį?
„Manau, kad turėjo būti seniai priimti tie sprendimai, rasti tie keliai ir konsultuojamasi su Vyriausybe. Ar Vyriausybė galėjo tuos dalykus daryti? Turbūt irgi galėjo“, – svarstė parlamentaras.
Vis dėlto E.Gentvilas pripažino, kad Susisiekimo ministerija „turėjo laikyti vadeles rankose“ ir užtikrinti, kad procesas įvyktų taip, kaip turi.
Nors jis teigė, kad „Lietuvos geležinkelių“ versija jam skamba kaip savigyna, tačiau tvirtino nenorintis būti kategoriškas ir prašė daugiau informacijos.
„Pasakykite, kada įkrito antras avansas, kada informuota Vyriausybė ar ministerija, koks buvo atsakymas. Dabar mes beorėje erdvėje sklandome“, – sakė valdančiosios koalicijos atstovas.
Seime trečiadienį paaiškėjo, kad lapkritį, artėjant JAV sankcijų „Belaruskalij“ įsigaliojimo terminui gruodžio 8 dieną, valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ paėmė avansą iš Baltarusijos režimo atstovų. Įmonės vadovas tvirtino, kad apie tai buvo informuotos Užsienio reikalų ir Susisiekimo ministerijos.
Tuo metu Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikino, kad Vyriausybė žinojo tik apie tai, kad įmonė rugsėjo mėnesį paprašė avansinio mokėjimo už spalį, o apie vėlesnius mokėjimus – ne. Jo žiniomis, paskutiniųjų mokėjimų Lietuvos įmonė pati neprašė.
Tai patvirtino ir „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška, kuris tvirtino, kad mokėjimas įvyko automatiškai, vėliau bandyta jį grąžinti, tačiau to nepavyko padaryti.
Paaiškėjus šiai informacijai, Seimo opozicijos atstovai ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad Vyriausybė už pinigus pardavė valstybės interesus ir už tai atsakingi ministrai privalo prisiimti atsakomybę. Tokią poziciją išsakė penkių opozicinių frakcijų atstovai.
Dalis valdančiųjų konservatorių teigia, kad atsakomybė už situaciją tenka „Lietuvos geležinkelių“ vadovybei, o ne ministrams.
G.Landsbergis ir Susisiekimo ministras Marius Skuodis ketvirtadienį pranešė informavę premjerę Ingridą Šimonytę, kad dėl susiklosčiusios situacijos yra pasiruošę trauktis iš pareigų.
Premjerė teigė sprendimą dėl ministrų likimo pranešianti kitos savaitės pradžioje.