„Pinigų mašina“ teikia reklamos ir viešųjų ryšių paslaugas. V.Dailydka tikina, kad Lietuva yra mažas kaimas ir čia visi vieni kitus pažįsta, todėl tokios sąsajos stebinti neturėtų.
Parama sūnaus klientams
Buvusi „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė ilgą laiką slėpė, kada ir kokia parama yra teikiama, nors kai kurie skaičiai kėlė itin daug klausimų. Antai valstybės valdoma bendrovė 2016 m. net 300 tūkst. eurų skyrė krepšinio klubui „Lietuvos rytas“. 2015 m. Všį „Krepšinio rytas“ skirta 400 tūkst. eurų.
Remti ir kiti sporto klubai bei federacijos. Be krepšinio, kuriam skirtos įspūdingos sumos, čia išsiskiria rankinis, imtynės ir automobilių sportas.
„Lietuvos geležinkeliai“ rėmė Lietuvos rankinio federaciją, Lietuvos rankinio teisėjų federaciją, Lietuvos imtynių federaciją, Lietuvos laisvųjų imtynių sporto klubą „Sveikata“, VšĮ „Auto sporto klubas JJ Racing“, automobilių sporto klubą „AJAGS“, „Auto Moto group“, Lietuvos automobilių klubą.
Lyginant su krepšiniu, čia mokėtos kur kas mažesnės sumos, tačiau jos mokėtos periodiškai. Dažniausiai paramos dydis neviršijo 10 tūkst. eurų.
Lietuvos rankinio federacija, Lietuvos laisvųjų imtynių federacija, VšĮ „Auto sporto klubas JJ Racing“ vadovas Darius Jonušis yra ir S.Dailydkos sūnaus bendrovės klientai.
Tarp „Pinigų mašinos“ klientų nurodoma ir vežėjų asociacija „Linava“, kuriai anksčiau vadovavo S.Dailydka.
Užsakymas po įvykusio pirkimo
Pernai „Pinigų mašinos“ kliente tapo ir UAB „Moller auto“. Kovo 24 dieną UAB „Moller auto“ laimėjo „Lietuvos geležinkelių“ skelbtą mikroautobuso pirkimo konkursą. Valstybinė įmonė mikroautobusą įsigijo už 28 tūkst. eurų. Po keleto mėnesių V.Dailydkos bendrovė, „Moller auto“ užsakymu, sukūrė šį klipą, kuriame suvaidino pats įmonės vadovas.
15min susisiekė su V.Dailydka ir paklausė, ar pritraukiant naujus klientus nebuvo pasinaudota didelę įtaką turėjusio tėvo pareigomis. „Tai aš turėčiau nieko nedaryti, su niekuo nebendrauti, nes „Lietuvos geležinkeliai“ iš visų kažką perka ar pirks?
Galiu jūsų paklausti, o kaip man ieškoti klientų? Jeigu mane kažkas rekomenduoja, tai aš turėčiau jūsų atsiklausti, ar čia nebus problemų?
Lietuva yra toks mažas kaimas, kur visi vieni kitus vienaip ar kitaip pažįsta. Visi turi ar turėjo kažkokių sąsajų. Taip pasižiūrėjus, tai iš mūsų giminės iš viso niekas niekur dirbti negalėtų“, – atsakė V.Dailydka.
Pasak jo, tėvas į verslo reikalus nesikišo ir jais nesidomėjo. Komentuodamas „Moller auto“ pirkimą jis pabrėžė, kad klientus susirado pats ir tai nebuvo didelis užsakymas:
„Mano kontaktas buvo gautas visai per kitus žmones. Aš tikrai nenoriu, kad būtų skelbiama, kaip ten kas ir su kuo, bet tai tikrai nėra didelės sumos“, – teigė jis.
15min nusiuntė užklausą į UAB „Moller auto“, kurios atstovė Živilė Černiauskaitė patvirtino, kad užsakymo suma nebuvo didelė – 500 eurų ir PVM už vieną klipo minutę.
„Šiam projektui turėjome labai mažą biudžetą, tad ieškojome įmonės, kuri galėtų kuo kokybiškiau ir už mažesnę kainą įgyvendinti mūsų idėją. Buvo rinktasi tarp trijų įmonių. Laimėjo ta, kuri pasiūlė mažiausią kainą ir geriausią idėją“, – teigė bendrovės atstovė.
Padėtų viešumas
„Pinigų mašinos“ sukurtame vaizdo klipe Lietuvos imtynių federacijai galima pamatyti ir premjerą A.Butkevičių.
V.Dailydka tikina, kad tiek Lietuvos imtynių federaciją, tiek Lietuvos rankinio federaciją, tiek automobilių sporto atstovus jis susirado savarankiškai. Pasak jo, ir „Linava“ jo klientų sąraše atsirado be tėvo pagalbos.
V.Dailydka patikino, kad „Pinigų mašina“ nėra labai pelningas verslas ir jis turi kitų pajamų šaltinių. Oficiali „Pinigų mašinos“ vadovo alga yra minimalus darbo užmokestis – 380 eurų per mėnesį.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas 15min teigė, kad panašius klausimus nesunkiai išspręstų skaidrumas, tačiau jo trūksta. Lietuvoje nereta situacija, kai valstybės įstaigų vadovų šeimos nariai valdo susijusius verslus, o interesų konfliktams kelias užkertamas ne visada:
„Vienareikšmiškai tai atrodo prastai. Žiūrint iš šalies tai sukelia daug klausimų. Tai klasikinis atvejis, kuris parodo, kad reikia skirti dar daugiau dėmesio skaidrumui užtikrinti.
Sprendimai yra labai akivaizdūs. Būtina viešai skelbti, kam parama yra skiriama. Tai pat tokie sprendimai turi būti aiškiai pagrįsti, turi būti nurodoma, kokiems tikslams tokia parama bus panaudota.
Tai tik dar kartą parodo, kiek glaudžiai persipynę ryšiai tarp viešojo sektoriaus ir privataus verslo. Labai dažnai tokiais atvejais kalbame apie šeimos narius, gimines, artimus draugus.
Mes turime savęs paklausti, ar daugiau nei prieš dešimt metų priimti įstatymai yra vis dar efektyvūs? Ar nereikia naujų priemonių kovai su nepotizmu ir piktnaudžiavimu?
Galime ir toliau žaisti seklius morkas, smagu, kai žiniasklaida atkasa tokias istorijas, bet aš norėčiau, kad valstybės tarnautojai, politikai patys žymiai dažniau deklaruotų interesus ir galimus jų konfliktus.
S.Dailydka galėjo savo interesų deklaracijoje nurodyti, kad jo sūnus valdo tokią įmonę ir gali kilti interesų konflikto rizika.“
Įrodyti būtų sunku
Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo ekspertas Gediminas Sakalauskas 15min teigė, kad situacija nėra vienareikšmiška. Norint įrodyti interesų konfliktą, reiktų duomenų, kad S.Dailydka žinojo, jog paramą skiria savo sūnaus įmonės klientams.
Paklaustas, ar tai, jog reklamos klipai skelbiami viešai, o klientai nurodyti „Pinigų mašinos“ interneto tinklalapyje, nėra pagrindas manyti, jog tėvas nutuokė apie V.Dailydkai pinigus mokančias įmones, G.Sakalauskas teigė, kad to nepakanka išvadoms daryti.
Pasak jo, klausimų kyla ir dėl kitų šios istorijos aspektų: „Reiktų aiškintis, ar S.Dailydkos sūnus nesinaudojo tuo, kad jo klientai gauna „Lietuvos geležinkelių“ pinigus arba laimi konkursus. Jeigu jis būtų siūlęs tapti jo klientu mainais į galimybę laimėti konkursą ar gauti paramą, tai jau būtų Baudžiamojo kodekso dalykai – prekyba poveikiu.
Taip pat kyla klausimas, ar informacija dėl paramos skyrimo buvo vieša. Jeigu ji nebuvo vieša, tačiau V.Dailydka iš savo tėvo žinojo, kas gauna „Lietuvos geležinkelių“ paramą, tai būtų pasinaudojimas tarnybine padėtimi ir slaptos informacijos nutekinimas.“
S.Dailydkos vadovaujama „Lietuvos geležinkelių“ administracija buvo įslaptinusi paramos gavėjų sąrašus ir skirtas sumas. Naujoji įmonės vadovybė šią informaciją paviešino.
