LGT pritarė Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu ekogeologinius tyrimus atlikusios bendrovės „DGE Baltic Soil and Environment“ pasiūlytam tvarkymo būdui šalinti tik paviršinį – iki 20 cm storio - užteršto grunto sluoksnį.
Siekdama išsiaiškinti chromu užteršto dirvožemio paplitimo mastą, Klaipėdos miesto savivaldybė užsakė detalius ekogeologinius tyrimus Vitės kvartale. Juos atliko konkursą laimėjusi UAB „DGE Baltic Soil and Environment“. Siekiant nustatyti šešiavalenčio chromo kiekį, t. y. kokios rūšies chromu yra užterštas gruntas, buvo paimti dirvožemio mėginiai iš devynių teritorijų šiaurinėje miesto dalyje ir perduoti ištirti laboratorijai Danijoje. Ekogeologinis tyrimas apėmė Klaipėdos Vitės progimnazijos (J. Janonio g. 32), gyvenamųjų namų Švyturio g. 14 ir 18, Klaipėdos universiteto (Sportininkų g. 13), Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos (J. Janonio g. 13), Klaipėdos valstybinės kolegijos (Dariaus ir Girėno g. 8), Klaipėdos l/d „Bitutė“ (Švyturio g. 14A), Klaipėdos l/d „Traukinukas“ (S. Daukanto g. 39), VšĮ „Vaivorykštės tako“ gimnazijos (Sportininkų g. 11) bei Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (I. Kanto g. 7) teritorijas. Jose savivaldybės anksčiau vykdytų monitoringų metu buvo nustatyta dirvožemio tarša chromu. Tačiau iki šių metų birželio vidurio nebuvo žinoma, koks bendrame chromo kiekyje yra išties pavojingo sveikatai šešiavalenčio chromo kiekis, nes Lietuvos akredituotos laboratorijos negali nustatyti chromo valentingumo. Gavus atsakymą iš Danijos laboratorijos, kurioje buvo ištirti dirvožemio mėginiai, paaiškėjo, kad šešiavalenčio chromo rasta tik vienoje teritorijoje – prie gyvenamųjų namų Švyturio gatvėje. Jis aptiktas nežymiai viršijęs laboratorinio metodo aptikimo ribą – 0,5 mg/kg ir siekė vos 0,7 mg/kg. Kitose tirtose teritorijose jo išvis neaptikta.
Geologijos tarnyba, išnagrinėjusi ataskaitas dėl šiaurinėje miesto dalyje atliktų detaliųjų ekogeologinių tyrimų, pateikė išvadas Klaipėdos savivaldybei bei aplinkosaugininkams: minėtų teritorijų tvarkymo planus, kuriais vadovaujantis jos turi būti sutvarkytos, reikia rengti ne tik dėl chromo, bet ir dėl kitų sunkiųjų metalų, kurių rasta detaliau ištyrus teritorijas.
„Gavusi pilnas ataskaitas su teritorijų tyrimų rezultatais ir išvadomis, taip pat rekomendacijas, kaip tvarkyti užterštas teritorijas, Klaipėdos savivaldybė pradės rengti jų tvarkymo planus. Pirmiausia bus užsakyta parengti Vitės progimnazijos teritorijos užterštų plotų tvarkymo planą. Gavusi jį, savivaldybė pradės progimnazijos stadiono rekonstrukcijos projektą, kadangi šis iš anksto suplanuotas projektas buvo atidėtas iki to laiko, kol paaiškės, kokios apimties darbus būtina atlikti. Kitų teritorijų tvarkymo planams parengti planuojame panaudoti sutaupytas projektų lėšas,“ - sakė Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys. Jis atkreipė dėmesį į gerą žinią: tyrimais nustatyta, jog gruntinis vanduo nei vienoje tirtoje teritorijoje nėra užterštas. Vis dėlto iki to laiko, kol bus pašalintas užterštas gruntas, gyventojams rekomenduojama ir toliau laikytis bendrųjų apsaugos rekomendacijų (jos skelbiamos savivaldybės internetiniame puslapyje www.klaipeda.lt).
Vitės progimnazijos teritorijoje detalaus tyrimo metu buvo paimta 10 jungtinių paviršinio grunto mėginių, išgręžti 6 gręžiniai iki 4,5 m gylio, juose paimta 11 grunto mėginių iš įvairaus gylio, taip pat – 2 gruntinio vandens mėginiai. Laboratoriniais tyrimais visuose viršutinio grunto mėginiuose nustatyta tarša: bendro chromo, švino, gyvsidabrio kiekiai atitinkamai iki 18,1, 7,3 ir 2,2 kartų viršija nustatytas ribines vertes (RV). Gruntinis vanduo užterštas azoto junginiais, jame nitritų kiekis siekia 5,39 mg/l ir iki 5,4 kartų viršija RV. Viso užteršto ir iki 20 cm gylio tvarkytino grunto plotas šioje teritorijoje apimtų daugiau negu 12,5 tūkst. kv. m.
Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos (J. Janonio g. 13) teritorijoje viename iš 14-os mėginių rasti chromo ir švino kiekiai atitinkamai 2,4 ir 2,3 kartų viršija RV. LGT atkreipė dėmesį, kad „tikėtinai tvarkytini“ yra dar 2 jungtinių grunto mėginių plotai, kuriuose nustatytas RV viršijantis bendras chromo kiekis.
Ataskaitoje dėl VšĮ „Vaivorykštės tako“ gimnazijos, Sportininkų g. 11 ekogeologinio tyrimo konstatuota, kad visuose tirtuose plotuose nustatyta tarša sunkiaisiais metalais: bendro chromo, švino, gyvsidabrio kiekiai (iš viso paimta 10 grunto mėginių) atitinkamai iki 1,13, 3,5 ir 1,02 viršija RV. Tyrimo metu išskirtas vienas plotas tarp pagrindinio pastato ir krepšinio aikštelės, kuriame tvarkytinas paviršinis gruntas apimtų 450 kv. m.
Dėl lopšelio – darželio „Traukinukas“ (S. Daukanto g. 39) teritorijoje laboratoriniais tyrimais grunto mėginiuose aptikta tarša sunkiaisiais metalais ir naftos angliavandeniliais. Viename mėginyje bendras naftos produktų kiekis siekė 4020 mg/kg ir 3,1 kartą viršijo RV. Čia išskirti du plotai, kuriuose tvarkytino grunto plotas apimtų 1 tūkst. kv. m.
Ataskaitoje dėl Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (I. Kanto g. 7) teritorijoje aptikta tarša švinu ir gyvsidabriu. Gruntinis vanduo užterštas azoto junginiais – nitritų kiekis 2 kartus viršija RV.
Iš gyvenamosios teritorijos Švyturio g. detalaus tyrimo metu buvo paimti 36 jungtiniai paviršinio grunto mėginiai, išgręžta 15 gręžinių iki 4,5 m gylio, juose paimti 24 grunto mėginiai iš įvairaus gylio, taip pat – 4 gruntinio vandens mėginiai. Laboratoriniais tyrimais viršutinio grunto mėginiuose nustatyta tarša aromatiniais angliavandeniliais: benzo(b)fluoranteno ir benzo(a)pireno kiekiai atitinkamai 19,3 ir 33 kartų kiekiai viršija ribines vertes (RV). LGT išvadoje pažymėta, kad namo Malūnininkų g. 1 vidinio kiemo gruntas 1 m gylyje užterštas ir kitais elementais (naftalenas, antracenas, fluorantenas, pirenas, chrizenas). Bendras chromo, švino, gyvsidabrio, cinko kiekis šioje teritorijoje atitinkamai iki 9,1, 7,3, 1,2, 3,4 kartų viršija RV. Šioje teritorijoje tyrimo duomenų pagrindu išskirti 6 plotai, kuriuose tvarkytinas plotas apimtų didžiausią plotą - 16,3 tūkst kv. m.
Ataskaitoje dėl Klaipėdos universiteto (Sportininkų g. 13) teritorijos nurodyta, kad čia taip pat aptikta tarša sunkiaisiais metalais, taip pat turėtų būti parengtas bei nustatyta tvarka patvirtintas užterštos teritorijos tvarkymo planas, ir juo vadovaujantis, sutvarkyta teritorija. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu pastatai yra nenaudojami, tvarkymo darbus rekomenduojama vykdyti parengus detalų teritorijos renovacijos bei pritaikymo planą ir atlikus papildomą ekogeologinį tyrimą.
