„Mes pasinaudojome JAV patirtimi, kur gyventojai yra mokomi išgyventi 72 valandas. Tuo paremta ir visa mūsų kampanija“, – sakė „Kurk Lietuvą“ atstovas Arnoldas Pikžirnis.
Idėjos autoriai siekia, kad Lietuvos gyventojai būtų tinkamai informuoti apie ekstremalią situaciją ir žinotų, kaip elgtis nelaimės atveju.
Pirmasis žingsnis, kurį padarė Vidaus reikalų ministerija (VRM), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ir „Kurk Lietuvą“ komanda – parengė atmintinę, kurioje nurodoma, kaip elgtis ekstremalios situacijos atveju.
Atmintinę galite parsisiųsti čia.
Gyventojai turi automatiškai žinoti, kaip reikia elgtis
Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pasakojo, kad neseniai lankėsi Izraelyje, kuris turi unikalią patirtį, kuriant šalies gynybą ir visuomenės saugumą.
Jis mano, kad Izraelio pavyzdys rodo – visuomenės informavimas apie pavojų ir kaip reikia elgtis ekstremalios situacijos atveju, turi būti aiškiai reglamentuotas ir įteisintas teisinėje bazėje.
„Tas, atrodo formalus dalykas, jeigu bus priimtas ir įeis į mūsų sąmonę, tai mūsų visuomenė bus žymiai saugesnė“, – sakė vidaus reikalų ministras.
S.Skvernelis pabrėžė, kad žmonės turi tiksliai žinoti įspėjamuosius signalus, kokius daiktus pasiimti nutikus ekstremaliai situacijai, kur eiti, kur slėptis, kokių iššūkių laukti.
„Turi atsirasti automatizmas, žmonės turi ne galvoti, o tiksliai žinoti ką daryti“, – kalbėjo ministras.
VRM vadovas pabrėžė, kad problemų kyla ne tik todėl, jog trūksta informacijos. Trūksta netgi priemonių, kaip informuoti visuomenę.
Aš nepameluosiu, Vilniuje situacija yra viena iš blogiausių. Visame mieste yra tik trys veikiančios įspėjamosios sirenos, – aiškino S.Skvernelis.
„Aš nepameluosiu, Vilniuje situacija yra viena iš blogiausių. Visame mieste yra tik trys veikiančios įspėjamosios sirenos. Visgi, sirenos yra viena iš efektyviausių priemonių miestuose ir tankiai apgyvendintose vietovėse“, – aiškino S.Skvernelis.
Palyginimui – Kaune yra net 83 sirenos, kurios gali pranešti apie nelaimę.
Teigiama, kad situacija sostinėje keičiasi ir naujoji Vilniaus miesto savivaldybės valdžia ruošia viešąjį pirkimą dėl papildomų sirenų.
Žmonės patys nesirūpina saugumu
PAGD vadovas Remigijus Baniulis sakė, kad besikeičianti situacija sukūrė naujų iššūkių organizuojant žmonių apsaugą per ekstremalias situacijas.
„Visų pirma, žmonės apie artėjančias grėsmes turi būti informuojami laiku ir išsamiai. Kitas iššūkis – evakuacija iš tų vietų, kurios yra arčiausiai grėsmės židinio. Iki šios dienos buvo atliekamas milžiniškas darbas“, – kalbėjo R.Baniulis.
Jis pripažino, kad ekstremalių situacijų valdymo sistemoje išties yra problemų, tačiau ji veikia.
Taip, valstybė pasiruošusi informuoti gyventojus apie ekstremalias situacijas, bet būkite geri, aktyvuokite šitą sistemą, – sakė PAGD vadovas R.Baniulis.
„Taip, valstybė pasiruošusi informuoti gyventojus apie ekstremalias situacijas, bet būkite geri, aktyvuokite šitą sistemą“, – sakė PAGD vadovas.
Kitaip tariant, valstybės institucijos apie ekstremalią situaciją gali informuoti trumposiomis žinutėmis, tačiau labai mažai Lietuvos gyventojų yra aktyvavę šią funkciją savo įrenginiuose.
R.Baniulis sakė, kad besikeičiant geopolitinei situacijai vyksta pokyčiai ir ekstremalių situacijų valdymo sistemoje – iššūkis yra perorientuoti civilinę saugą į kitokių grėsmių valdymą.
„Visgi, mes kalbame ne tik apie karą. Yra ir potvyniai, gaisrai, kitos ekstremalios situacijos“, – sakė PAGD vadovas.
