Išpaltintame pranešime spaudai teigiama, kad Europos Sąjungoje senyvo amžiaus žmogumi laikomas asmuo, sulaukęs 64 metų. Iš visų valstybių ES narių aukščiausią senyvo amžiaus ribą nurodo Olandijos gyventojai. Jų manymu, ji siekia 70,4 metus. Tuo metu Slovakijoje ši riba yra žemiausia – 57,7 metai. Tyrimas taip pat parodė, kad Europoje gyvenančių vyrų ir moterų nuomonė dėl senyvo amžiaus skiriasi. Moterų brėžiama riba siekia 65 m., kuomet vyrų yra gerokai žemesnė – 62,7 m.
„Tiek Lietuvos, tiek Europos gyventojai sparčiai senėja. Šis faktas neretai siejamas su neigiamu kontekstu, kuomet pensinio amžiaus žmonės pateikiami kaip visuomenės nariai, kuriuos turi išlaikyti šiuo metu dirbantys žmonės. Tiesa, tyrimas parodė, kad Lietuvoje, nepaisant nemenkos dalies gyventojų, kurie vis dar abejoja vyresnio amžiaus žmonių vaidmeniu visuomenėje, yra ir didelis procentas pabrėžiančių jo svarbą“, – teigia tyrimų bendrovės TNS LT vyresnioji projektų vadovė Agnė Ambrazevičienė.
Kas antras Lietuvos gyventojas mano, kad mūsų visuomenėje palankiai vertinami vyresni negu 55 m. žmonės.
Kas antras Lietuvos gyventojas mano, kad mūsų visuomenėje palankiai vertinami vyresni negu 55 m. žmonės. Tačiau 37 proc. apklaustųjų teigė, kad vyresni asmenys mūsų šalyje sulaukia neigiamo vertinimo.
Atsižvelgiant į minėtus rodiklius, Europos Sąjungoje geriausiai vyresnio amžiaus žmonės vertinami Liuksemburge. Absoliuti dauguma, t. y. 82 proc., šios šalies gyventojų teigia, kad jų visuomenėje 55-erius metus perkopę asmenys priimami palankiai. Šiuo atžvilgiu prasčiausia padėtis yra Vengrijoje, kur tokią nuomonę palaiko mažuma – tik 28 proc. apklaustųjų.
Lietuvos gyventojų manymu, svarbiausią vaidmenį vyresnio amžiaus žmonės atlieka savo šeimoje. Tuo įsitikinę 84 proc. apklaustųjų. Taip pat dauguma, t. y. 72 proc., mūsų šalies gyventojų teigia, kad senyvo amžiaus žmonės prie visuomenės gerovės aktyviausiai prisideda padėdami auginti anūkus. Didžiausią įtaką vyresnio amžiaus žmonės savo šeimose turi Kipre ir Graikijoje. Taip mano absoliuti dauguma šių šalių apklaustųjų – atitinkamai po 97 ir 94 proc., kuomet Čekijoje šis rodiklis mažiausias iš visų ES narių – tam pritarė tik 62 proc. šalies gyventojų.
Kas septintas Lietuvos gyventojas teigia šiuo metu besirūpinantis vyresnio amžiaus artimuoju. Labiausiai šiuo požiūriu prie vyresnio amžiaus artimų žmonių yra prisirišę prancūzai – taip teigė daugiau nei ketvirtadalis arba 26 proc. šios šalies apklaustųjų. Tuo metu mažiausia vyresnio amžiaus artimaisiais besirūpinančių gyventojų dalis yra Austrijoje – tik 5 proc., taip pat Vokietijoje ir Slovakijoje – po 6 proc.
Europos statistikos departamentas prognozuoja, kad iki 2060 metų vienam pensinio amžiaus žmogui Europos Sąjungoje teks du darbingo amžiaus – nuo 15 iki 64 – metų žmonės. Šiuo metu vienam pensinio amžiaus žmogui Europos Sąjungoje tenka keturi dirbantieji.
„Eurobarometro“ tyrimas buvo atliktas 2011 m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais.Jo metu buvo apklausti 1014 mūsų šalies gyventojų. Tyrimą atliko TNS LT tiesioginio interviu būdu. Šis tyrimas apima 27 Europos Sąjungos valstybes ir penkias šalis, nepriklausančias ES: Kroatiją, Islandiją, Makedoniją, Norvegiją ir Turkiją. Jo metu buvo apklausta daugiau nei 31 tūkst. vyresnių nei 15 metų respondentų.
