Bendrovės duomenimis, trečdalis šalies gyventojų draudimui nurodė skirią 101 – 200 litų, beveik pusė – 201 – 500 litų, o 15 proc. teigė negailintys ir 501 – 1000 litų per metus. Trys procentai apklaustųjų draudimui išleidžia daugiau kaip 1000 litų, o 1 proc. skiria 2500 litų per metus.
Nuo Skandinavijos šalių, kuriose ne mažiau 90 proc. gyventojų savanoriškai draudžiasi būstą, Lietuva dar stipriai atsilieka.
„Populiariausi tarp gyventojų yra būsto arba gyventojų turto draudimas, kelionių rizikų draudimas ir, be abejo, privalomasis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės (TPVCAD) draudimas. Kiek mažiau populiarus yra nelaimingų atsitikimų bei kasko draudimas, tačiau šios rūšys auga. BTA duomenimis, ypač perspektyvi yra gyventojų turto draudimo rinka. Mūsų bendrovėje šios draudimo rūšies įmokos augo beveik 30 proc. lyginant su 2012 – aisiais. Bendra šalies rinka augo kiek lėčiau, Lietuvos banko duomenimis įmokos tuo pačiu metu didėjo 8 proc. Pagrindinės augimo priežastys yra mažesnė, palyginti su Vakarų Europos valstybėmis, šios draudimo rūšies skvarba mūsų šalyje bei kylanti gyventojų ir įmonių turimo turto vertė. Prisideda ir aktyvus draudikų inicijuojamas švietimas. Vis tik nuo Skandinavijos šalių, kuriose ne mažiau 90 proc. gyventojų savanoriškai draudžiasi būstą, Lietuva dar stipriai atsilieka,“ – teigia ne gyvybės draudimo bendrovės „BTA Insurance Company” SE filialo Lietuvoje direktorius Tadeuš Podvorski.
Dažniau draudžia privačius namus
Pasak bendrovės direktoriaus, gyventojų įpročiai pradėjo keistis ir po didelius nuostolius sukėlusių šalį talžiusių vasarinių vėtrų bei audrų. Lietuviai pradėjo daugiau drausti privačius namus, tokie draudimai sudaro apie 50 proc. viso gyventojų turto sektoriaus, trečdalis šalies gyventojų draudė gyvenamuosius butus, likusią gyventojų turto sektoriaus dalį sudaro ūkinių pastatų bei sodo namelių draudimas. Tokio draudimo vidutinės išmokos suma padidėjo 5 proc. lyginant su užpernai ir viršija 1800 litų. Didžiausia gyventojų turto išmokėta žala siekė 180 tūkst. litų, o 2012 –aisiais viršijo 130 tūkst. litų.
Kaip teigia T. Podvorski, gyventojai vidutiniškai investuoja į draudimą penkis kartus mažiau nei draudikas vidutiniškai atlygina už užregistruotą įvykį. Vidutinė TPVCAD įvykio žala – 2400 litų, daugiausiai 2013 m. bendrovė išmokėjo 144 tūkst. litų už vieną įvykį, tuo tarpu įmoka gali svyruoti nuo šimto iki kelių šimtų litų. Nelaimingų atsitikimų draudimo vidutinė išmoka siekia apie 500 litų, o didžiausia žala išmokėta per 2013 m. viršijo 150 tūkst. litų, tuo tarpu įmoka siekia kelis šimtus litų.