Mirtingumo rodiklis 2007 m. buvo pasiekęs aukščiausią lygį nuo 1950 m. – 1000 gyventojų teko 13,5 mirusiojo. 2008 m. šis rodiklis sumažėjo iki 13,1 mirusiojo, teigiama Statistikos departamento pranešime.
Gyventojų mirtingumo sumažėjimas lėmė vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės – vieno iš svarbiausių gyventojų sveikatos rodiklių – ilgėjimą. 2008 m. vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė buvo 66,3, moterų – 77,6 metų. Palyginti su 2007 m., vyrų rodiklis pailgėjo 1,4, moterų – 0,4 metų. Tačiau Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė išlieka trumpiausia Europos Sąjungoje ir yra net 10 metų trumpesnė už ES valstybių narių vidurkį.
2008 m., palyginti su 2007 m., skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės sumažėjo vienais metais ir buvo 11,3 metų, tačiau išliko didžiausias ES. Mažiausias šis skirtumas Švedijoje (4,1 metų), Kipre, Danijoje, Nyderlanduose (4,4 metų).
Kūdikių mirtingumas mažėjo
2008 m., kaip ir kasmet, daugiausia mirė 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių (29,5 tūkst., arba 67,5 proc.). Šio amžiaus vyrų mirtingumo rodiklis 1,5 karto viršijo moterų.
Tačiau didelę dalį (beveik trečdalį) mirčių sudarė asmenų iki 65 metų amžiaus mirtys. 2000–2007 m. didėjo tokio amžiaus ir vyrų, ir moterų mirtingumas. 2008 m. šios amžiaus grupės vyrų mirtingumo rodiklis 2,6 karto viršijo moterų. Vyrų iki 65 metų amžiaus mirtingumas buvo didžiausias ES.
Kūdikių mirtingumas mažėjo. 2008 m. mirė 172 kūdikiai, 1000 gimusiųjų teko 5 mirę kūdikiai. Per pastaruosius aštuonerius metus kūdikių mirtingumo rodiklis sumažėjo 1,7 karto, tačiau išliko kiek didesnis nei daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių (ES vidurkis – 4,6).
Nuo ko miršta daugiausiai žmonių?
Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse narėse, daugiausia žmonių miršta nuo kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų ir dėl išorinių mirties priežasčių (nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų, traumų ir kt.). 2008 m. dėl šių trijų pagrindinių mirties priežasčių mirė 83,7 procento mirusiųjų.
2008 m. daugiau nei pusė visų mirusių žmonių mirė nuo kraujotakos sistemos ligų (23,6 tūkst., arba 53,9 proc.). Mirtingumas nuo šių ligų ilgą laiką didėjo ir tik 2008 m., sumažėjus bendram mirtingumui, nežymiai sumažėjo. 2008 m. vyrų standartizuotas mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis 1,8 karto viršijo moterų. Palyginti su kitomis ES šalimis, ir vyrų, ir moterų standartizuoti mirtingumo rodikliai gerokai didesni: vyrų – treti, moterų – ketvirti pagal dydį.
Nuo kraujotakos sistemos ligų daugiausia miršta 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonės. 2008 m. nuo šių ligų mirė 19,7 tūkst., arba 83,4 proc. šio amžiaus mirusiųjų. Tačiau didėja ir 40–64 metų amžiaus žmonių mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų – 2008 m. nuo šių ligų mirė 3,7 tūkst. asmenų, arba beveik kas trečias šio amžiaus mirusysis (2000 m. – 3,4 tūkst.).
Nuo piktybinių navikų miršta vis daugiau žmonių. 2008 m. nuo jų mirė 8,3 tūkst. žmonių, t. y. beveik penktadalis mirusiųjų (2000 m. – 7,7 tūkst.). Daugiausia vyrų mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių (1156), prostatos (528) ir skrandžio (434) piktybinių navikų. Standartizuotas mirtingumas nuo prostatos piktybinių navikų per pastaruosius aštuonerius metus padidėjo 1,2 karto ir buvo didžiausias ES.
Daugiausia moterų mirė nuo krūties (602), skrandžio (337), kiaušidžių (276) ir gimdos kaklelio (228) piktybinių navikų. Praėjusiais metais, palyginti su 2007 m., mirtingumas nuo šių piktybinių navikų padidėjo nežymiai, tačiau standartizuoti mirtingumo rodikliai buvo vieni iš didžiausių ES.
Mirtingumas dėl alkoholio vartojimo mažėja. Mirusiųjų dėl alkoholio vartojimo skaičius, 2000–2007 m. išaugęs beveik dukart (ypač dėl alkoholinės kepenų ligos ir atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu), praėjusiais metais sumažėjo. 2008 m. dėl alkoholio vartojimo mirė 1,5 tūkst. žmonių, arba 266 mažiau nei 2007 m.
Per aštuonis šių metų mėnesius dėl išorinių mirties priežasčių mirė apie 160 žmonių mažiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
2008 m. dėl išorinių mirties priežasčių mirė 4,8 tūkst. žmonių (beveik 11 proc. visų mirusiųjų): iš jų 1111 asmenų nusižudė, 600 žuvo transporto įvykių metu, 504 mirė dėl nukritimų, 462 – apsinuodiję alkoholiu, 341 sušalo, 322 paskendo, 248 buvo nužudyti. Dėl šių priežasčių mirė beveik trečdalis vyrų ir penktadalis moterų iki 65 metų amžiaus.
Palyginti su 2007 m., 277 mažiau žmonių žuvo transporto įvykių metu, 101 mažiau sušalo, 59 – paskendo, 21 – mirė apsinuodijusių alkoholiu, tačiau šiek kiek padaugėjo savižudybių (86) ir nužudymų (6).
Nors standartizuotas mirtingumas dėl išorinių mirties priežasčių Lietuvoje sumažėjo 1,2 karto, tačiau išliko gerokai didesnis negu kitose ES valstybėse narėse. Vyrų mirtingumas dėl šių priežasčių buvo net 4,4 karto didesnis negu moterų.
Nors per pastaruosius aštuonerius metus mirtingumas dėl savižudybių sumažėjo pusantro karto – nuo 45,4 2000 m. iki 30,7 2008 m., o dėl transporto įvykių per metus – nuo 24,5 iki 16,8, jis išliko didžiausias ES.