Pasak įmonių atstovų, nelygybė darbo rinkoje atsiranda dėl stereotipinio švietimo ir ugdymo. „Daugelį metų mergaitėms ir moterims yra sakoma „tai ne tau“, „mergaitėms netinka tuo domėtis“, „tai nemoteriškas darbas“. To pasekmes vėliau matome įmonėse“, – teigia „Nasdaq“ rinkos operacijų skyriaus vadovė Lina Šiumetė.
Priežastys – švietimo sistemoje
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, programos „Kurk Lietuvai“ ir Seimo narės Aušrinės Armonaitės organizuotame renginyje panašiomis išvadomis dalinosi ir „Telia Lietuva“ teisės vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters. Jos atstovaujamoje įmonėje moterys dominuoja pagalbos (support) padaliniuose, tačiau didžiausi atlyginimai įmonėje mokami technologijų skyriuje, kuriame dominuoja vyrai.
„Tai reiškia, jei moterys susitelkia pagalbiniuose padaliniuose, turime akivaizdžiai užprogramuotą moterų ir vyrų atlyginimų skirtumą. Kad ir ką darysime, norėdami jį sumažinti – kol nepaskatinsim moterų dirbti technologijų srityje, tol problema neišsispręs“, – tikina „Telia“ atstovė. Pasak jos, šį pasiskirstymą skatina mokykloje ir šeimoje palaikomi stereotipai apie tai, kokie darbai dera moterims ir kokie – vyrams.
Vertybinių popierių biržos „Nasdaq“ atstovė pritaria, kad sąlygos lyčių nelygybei formuojasi labai anksti – dar darželyje ar mokykloje, todėl būtina skirti daugiau dėmesio švietimo sistemai ir ankstyvajam ugdymui. „Daug mano kolegių sako, kad mokykloje teko girdėti, jog „matematika mergaitėms nesiseka ir neturėtų sektis“. Universitete irgi panašiai kalbėjo. O visa tai juk nueina į įmones. Tuomet labai reikalingas tampa paskatinimas ir padrąsinimas, nes daugelį metų moteriai sakoma, kad „tai ne tau“, – patirtimi dalijasi L.Šiumetė.
Sumažino atlyginimų atotrūkį iki 1 proc.
Lietuvoje vis dar nedaug verslo ir valstybės įmonių diegia lyčių lygybės skatinimo priemones, nors nuo liepos 1 d. įsigaliosiančiame Darbo kodekse toks įpareigojimas numatytas visoms 50 ir daugiau darbuotojų turinčioms įmonėms.
Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė abejoja, ar įmonės yra tinkamai pasirengusios įgyvendinti šią naują prievolę: „Įmonių vadovai šiandien yra palikti be jokių gairių ir žinių, kaip ir kokiais būdais galima skatinti lygias galimybes darbo vietoje. Tačiau džiugu, kad yra įmonių, kurias jau dabar galima pavadinti ryškiomis šios srities lyderėmis“.
Vienas iš tokių lyderių yra Dovilės Grigienės vadovaujamas „Swedbank“. Pasak vadovės, per 3 metus nuoseklaus darbo šioje srityje pavyko pasiekti puikių rezultatų: padidinti moterų skaičių valdyboje iki 40 proc. ir sumažinti moterų ir vyrų atlyginimų skirtumus nuo buvusių 5 proc. iki dabartinio mažiau nei 1 proc.
D.Grigienė tvirtina, kad verslas dažnai nesuvokia, kuo ši tema jam naudinga. Anot vadovės, yra daugybė tyrimų visame pasaulyje, kur įrodyta, kad didesnės įvairovės buvimas valdybose duoda naudos, didina pardavimus ir pelną. Supratę šią visapusišką naudą, „Swedbank“ pradėjo aktyvius veiksmus.
„Nusprendėme, kad tai bus viena mūsų strateginių krypčių. Prieš trejus metus pirmieji darbai prasidėjo nuo diskusijų. Nusprendėme, kad reikia vidinių gairių, lygių galimybių politikos, kurioje apibrėžėme atsakomybes, priskirdami vadovams lygių galimybių užtikrinimo klausimą. Netrukus paaiškėjo, kad žmonės organizacijos viduje tos temos nesupranta. Todėl kitas žingsnis buvo mokymai, žinių suteikimas, darbuotojų įgalinimas.
Tuomet paskaičiavome lyčių balansą vadovų pozicijose. Supratome, kad reikia nusistatyti siekiamybę, kad bet kuriame vadovų lygmenyje būtų 40/60 proc. lyčių proporcija. Kitas mūsų politikos akcentas – atlyginimo skirtumai. Sugrupavom panašius darbus su panašiais, palyginome ir išgryninome skirtumus. Pasidarėme atotrūkio mažinimo planą ir paskyrėme tam finansinį biudžetą“, – nuveiktus darbus vardina „Swedbank Lietuvoje“ vadovė.
Darbovietėje planuoja steigti vaikų priežiūros centrą
Vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria darbdaviai lyčių lygybės srityje, yra moterų grįžimas į darbo rinką po vaiko priežiūros atostogų. „Swedbank“ įmonėje pastebėta, kad atlyginimų skirtumas pradeda augti, kai moterys išeina vaiko priežiūros atostogų. Dėl to bankas nusprendė, kad jeigu įmonėje nusprendžiama kelti atlyginimus dirbantiems darbuotojams, jie taip pat keliami ir šioms moterims. Taip, pasak D.Grigienės, norma apsisaugoti nuo atlyginimų skirtumo augimo ateityje.
Su ta pačia problema teigia susidurianti ir „Telia“ įmonė. „Dabar matome, kad moterims nedidinamas atlyginimas prieš išeinant vaiko priežiūros atostogų, nedidinamas ir atostogų metu bei metus po to, kai jos grįžta iš atostogų, nes yra atsilikusios nuo darbo rinkos. Tad turime nuo 3 iki 4 metų laikotarpį, kai moterims atlyginimai nedidėja“, – tvirtina „Telia Lietuva“ teisės vadovė G.Kaminskaitė-Salters.
Pasak jos, įmonė jau dabar stengiasi sugrąžinti moteris į darbo rinką anksčiau, siūlydama lanksčias darbo valandas tiek moterims, tiek vyrams, kad dėl šeimos rūpesčių netektų iškirsti iš darbo rinkos. Ateityje „Telia“ ketina skatinti nuotolinį darbą, mažinti atlyginimų atotrūkio skirtumus, pritraukiant daugiau moterų į technologijų sritį. Nuo 2019 m. įmonėje planuojama įkurti ir vaikų priežiūros centrą, kuriame darbuotojai galėtų palikti vaikus darbo metu.
Sėkmingų moterų pavyzdžiai – būtini
Dar vienas iššūkis, su kuo susiduria darbdaviai, yra moterų kandidačių į aukščiausias valdymo pozicijas trūkumas. Ši problema gerai pažįstama „Lietuvos energijos“ generaliniam direktoriui Daliui Misiūnui, teigiančiam, kad jo įmonėje į aukščiausias pareigas kandidatuoja tik apie 5 proc. moterų. Nors, pasak vadovo, dėl skaidrios užmokesčio sistemos „Lietuvos energijoje“ atlyginimų atotrūkis vadovų lygmenyje jau įveiktas, ten vis dar yra nepakankamai moterų. Šiuo metu tik 5 įmonėms iš 20 įmonių grupės vadovauja moterys.
„Meluočiau, jei sakyčiau, kad jos visos pačios ryžtingai ėjo tuo keliu. Tam tikru momentu reikėjo įkvėpimo ir padrąsinimo. Geriausias sprendimas, manau, yra mentorystė. Tarp tų jau daug pasiekusių moterų pasigendu dar aiškesnės lyderystės šioje srityje“, – teigia D.Misiūnas.
Tam pritaria ir „Nasdaq“ atstovė Lina Šiumetė, tikinanti, kad labai svarbu įmonėje turėti mentorystės programas ir ryškius moterų lyderių pavyzdžius, iš kurių galima mokytis. „Nasdaq“ Lietuvoje turi net dvi mentorystei skirtas iniciatyvas. „Telia“ taip pat organizuoja tikslinę mentorystės programą „Women Go Tech“ ir skatina merginas įsilieti į technologijų sektorių.
