Sprendimas formaliai buvo patvirtintas ES Ekonomikos ir finansų reikalų taryboje.
„Čia buvo Lietuvos iniciatyva. Visa tai, kas susiję su Rusijos agresija, visa tai, kas susiję su Ukrainos suvereniteto pažeidimu, to atžvilgiu turi būti vykdomos sankcijos“, – BNS telefonu iš Bukarešto sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Rugsėjį Rusijoje vykusiuose parlamento rinkimuose į Valstybės Dūmą Kryme buvo išrinkti 8 deputatai. Tačiau dviem iš jų ES jau buvo paskelbusi sankcijas po to, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį 2014 metais.
Asmenims, kuriems dėl Krymo aneksijos ES paskelbė sankcijas, draudžiama įvažiuoti į Bendrijos teritoriją, taip pat įšaldomos joje esančios sąskaitos.
28 ES narės nepripažįsta Maskvos 2014-aisiais įvykdytos Krymo aneksijos teisėtumo ir tvirtina, kad Rusijos parlamento rinkimai Kryme tų metų rugsėjį buvo neteisėti.
Birželį ES pratęsė dar vieneriems metams sankcijas, įšaldančias prisidėjusių prie Krymo okupacijos asmenų ir bendrovių sąskaitas bankuose bei draudžiančias jiems vykti į ES valstybes.
Rugsėjį ES pratęsė panašias sankcijas rusams ir ukrainiečiams, padėjusiems promaskvietiškiems sukilėliams Ukrainos Rytuose.
Liepą Bendrija pratęsė dar šešiems mėnesiams gerokai didesnę įtaką turinčias ekonomines sankcijas Rusijai, nes ši nedaro pažangos sprendžiant Ukrainos konfliktą.
Gruodį viršūnių susitikime ES vadovai ketina peržiūrėti šias ekonomines sankcijas, nes labai skirtingai vertinamas jų efektyvumą.
