Briuselyje įsikūrusioje Strateginėje komunikacijos grupėje šiuo metu dirba tik devyni atstovai iš Estijos, Latvijos, Danijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos ir kitų Europos valstybių, tačiau lietuvių tarp jų nėra.
Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos (URM) 15min.lt pateiktais duomenimis, bendru šalių sprendimu grupę sudaro iš ES šalių deleguoti pareigūnai. Tai reiškia, kad pareigūnus deleguoja ir išlaiko pačios ES šalys. Tačiau įdarbinti grupėje lietuvį sutrukdė ne finansiniai trukdžiai.
Grupėje tik devyni žmonės, kai Rusijos fabrikuose, kurie gamina propagandą, dirba šimtai, jei ne tūkstančiai, žmonių.
Kaip teigia URM, Lietuva buvo pasirengusi dalyvauti Strateginės komunikacijos grupės veikloje ir pateikė dviejų ekspertų kandidatūras. Grupės ekspertai buvo atrinkti konkurso būdu, Lietuvos kandidatai atrinkti nebuvo.
„Lietuva ir toliau pasirengusi prisidėti prie grupės veiklos ir teikti kandidatus, jei atsirastų laisvų vietų“, – nurodo URM.
Lietuvos europarlamentaras liberalas Petras Auštrevičius sako, kad Lietuvos atstovo grupėje tikrai labai trūksta ir tai Lietuvos pralaimėjimas, kad ji nesugebėjo pasiūlyti geresnių specialistų nei estai ir latviai.
„Mes labai dažnai rodome susirūpinimą, mes kalbame apie tai dažnai ir, sakyčiau, karštai, tačiau sprendimo skirti žmogų, rasti tam pinigų nepasisekė. Tai iš esmės buvo Vilniaus sprendimas rasti tinkamą žmogų – ar žurnalistą, ar analitiką, ar diplomatą tam tikros pakraipos ir nusiųsti jį dirbti tenai. Jeigu mes kalbame, parodykime konkrečių veiksmų, kad mums tai rūpi, nes kitaip rėkti apie vilką laikas praeis ir mes tampame tiktai rėksniais“, – sakė P.Auštrevičius.
Europarlamentaras įsitikinęs, kad tinkamų kandidatų Lietuva turi ne vieną, todėl stebisi, kodėl du URM pasiūlyti asmenys nebuvo atrinkti.
Kas tie du Lietuvos siūlyti ekspertai, URM neatskleidžia.
Devyniese prieš tūkstančius?
Pasak P.Auštrevičiaus, ES Išorės tarnyboje, kuri yra kaip ES užsienio reikalų ministerija, apie kovą prieš Rusijos propagandą apskritai pradėta galvoti gerokai pavėluotai, o ir sukurtos grupės jėgos yra ganėtinai silpnos.
„Grupėje tik devyni žmonės, kai Rusijos fabrikuose, kurie gamina propagandą, dirba šimtai, jei ne tūkstančiai, žmonių. Jėgos yra nevienodos, o tai reiškia politinio supratimo trūkumą. ES save pernelyg ilgai apgaudinėjo ir ramino manydama, kad galbūt tai praeis pro šalį ir mūsų nepalies“, – sakė P.Auštrevičius.
Mes tikrai nekariaujame. Gal Rusija tai ir daro, bet mes ne. Mes tik ginamės.
Jis pripažino pats pajutęs, kad net dalis europarlamentarų yra smarkiai paveikti Rusijos propagandos, nes skaitydami rusiškus šaltinius neįvertina jų patikimumo.
„Man dažnai tenka nesutikti su kolegomis iš įvairių grupių, kur jaučiu, kad jie kalba tos valstybės kalba. Pavyzdžių yra apstu ir kol kas nematau, kad kas nors keistųsi į gerąją pusę. Ne. Rusija tik įsibėgėja. Mes vėluojame su atsaku ir rezultatas yra akivaizdus – europiečiai kaltina patys save dėl Rusijos veiksmų“, – sakė P.Auštrevičius.
Todėl, pasak jo, pagrindinis suburtos kovos su propaganda grupės uždavinys paaiškinti vakariečiams politikams, kaip veikia Rusijos propaganda ir kaip reikia į ją atsakyti.
Pagrindinis ginklas – atvirumas
Rugsėjį suburta Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) Strateginės komunikacijos grupė būtent tuo ir užsiima. Kas savaitę grupė maždaug 500 Europos politikų ir pareigūnų išsiunčia analizę, kaip kinta Rusijos propaganda, kokios pagrindinės žinutės siunčiamos žmonėms.
„Labai naudinga. Iš tikrųjų profesionalus darbas“, – vertino europarlamentaras.
Be to, Strateginės komunikacijos grupė kas savaitę pateikia viešą atskleistų Rusijos melų sąrašą. Neoficialiomis žiniomis, per savaitę grupė iš partnerių Rytų partnerystės šalyse ir Europoje gauna po maždaug 100 pranešimų apie melagingus Rusijos žiniasklaidos pranešimus ir spėja dekonstruoti apie pusę jų.
Aktyviausiai grupė dirba su Rytų partnerystės šalimis – Ukraina, Gruzija ir Moldova.
Pagrindiniai grupės tikslai yra atskleisti Rusijos melą, aiškinti ES politiką ir remti objektyvią žiniasklaidą Rytų partnerystės šalyse tokiu būdu mažinant Rusijos propagandos veikiamų žmonių ratą.
Tačiau grupė pabrėžia, kad ji jokiu būdu neužsiima informaciniu karu ir net nevartoja šio termino.
„Mes tikrai nekariaujame. Gal Rusija tai ir daro, bet mes ne. Mes tik ginamės“, – pabrėžė vienas iš grupės darbuotojų.
Pasak jo, grupė veikia visiškai atvirai ir bendrauja ne tik su provakarietiškais žurnalistais, bet ir su Rusijos žiniasklaida. Visiškas tabu grupei yra tik kanalas „Russia Today“ ir „Sputnik“, nes šios žiniasklaidos priemonės esą absoliučiai nepatikimos.
Strateginės komunikacijos grupės įkūrimas Vakarų žiniasklaidoje beveik nesulaukė dėmesio. Tuo tarpu Rusijos žiniasklaida jau bando grupei priklijuoti „niekieno trolių“ ir „ES ideologinio specnazo“ etiketes. Grupės tinklalapis per du mėnesius jau ne kartą buvo ir kibernetinių DDoS atakų taikiniu.
