Ketvirtadienį spaudos konferencijoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas Mindaugas Štelemėkas sakė, laukia ilgas ir įdomus darbas.
„Projekte bus įvertinta daugybė aspektų, tokių kaip sergamumas, mirtingumas, smurtinių nusikaltimų, eismo įvykių statistika. Taip pat įvertinsime ekonominius aspektus, taipogi neigiamas reguliavimo puses, tokias kaip nelegalaus alkoholio vartojimas, aiškinsimės, koks buvo reklamos draudimo poveikis žiniasklaidai“, – apie būsimą tyrimą pasakojo jis.
M.Štelemėko teigimu, alkoholio vartojimas yra tuo unikalus, kad jis turi itin platų spektrą neigiamų pasekmių.
„Kai kurios pasekmės, priklausomai nuo reguliavimo, labai greitai keičiasi“, – kalbėjo jis.
Jis pasakojo, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje stengtasi visaip riboti alkoholio prieinamumą.
Pirmojo etapo – 2008-2009 metais, priimtų ribojimų poveikis nežinomas, nes nemažai įtakos vartojimui padarė ir prasidėjusi pasaulinė finansų krizė.
Kitas periodas – 2016-2019 metai, kai „valstiečių“ valdžia priėmė labai daug ribojimų. Mokslininko teigimu, tai leido tris kartus sumažinti tiesiogiai su alkoholio vartojimu siejamų susirgimų, tokių kaip kepenų ligos.
LSMU atstovas teigė, kad sumažėjo ir grynojo alkoholio, tenkančio vienam suaugusiajam per metus, suvartojimas.
Tyrimo metu bus aiškinamasi, kokį poveikį įvairūs ribojimai turėjo ir Latvijoje bei Estijoje.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, Baltijos šalių ir regiono gyventojai yra bene daugiausiai vartojantys alkoholio visame pasaulyje.
Anot ministro, Lietuvos atvejis yra unikalus tuo, jog mūsų šalis per palyginti trumpą laiką priėmė daugybę alkoholio vartojimo mažinimo priemonių – tokių kaip akcizo didinimas, amžiaus, nuo kurio galima įsigyti ir vartoti alkoholį pokyčiai, reklamos draudimas, pardavimo laiko didesnis ribojimas.
„Tai – eksperimentas, nes, kiek man žinoma, nėra daugiau šalių, kurios per tokį trumpą laiką imtųsi tiek daug priemonių (...) Labai svarbu ne tik politiškai, bet moksliškai tai įvertinti ir kad tai padarytų nepriklausomi ekspertai“, – teigė jis.
A.Veryga tikino tikįs, kad tyrimo rezultatai paskatins kitas šalis imtis panašių priemonių, kurių ėmėsi Lietuva ir kitos Baltijos šalys.
Projekte dalyvaujančio Kanados Priklausomybių ir psichikos sveikatos centro mokslininkas Jurgenas Rehmas pabrėžė, kad nedaug šalių yra įgyvendinusios rekomenduojamas alkoholio ribojimo priemones tokiomis apimtimis.
„Tai unikalu pasaulyje ir kitos šalys su panašia valdžios forma gali pasimokyti iš to, kaip greitai ir kiek daug alkoholio politika gali paveikti mirtingumą ir gyvenimo trukmę“, – jį cituoja BNS.
Anot naujienų agentūros, projektą finansuoja JAV Nacionalinio piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo institutas, projektui skirta beveik 2 mln. JAV dolerių. Tyrime, bendradarbiaujant su Pasaulio sveikatos organizacija, dirbs Kanados, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių mokslininkai.
Pasak BNS, bus siekiama įvertinti 2016–2018 metais Lietuvoje įgyvendintų alkoholio kontrolės priemonių efektyvumą ir investicijų grąžą, taip pat palyginti Lietuvoje ir aplinkinėse valstybėse 2010–2020 metais alkoholio padarytą žalą.
