„Dar kartą patvirtiname savo įsipareigojimą stiprinti NATO ir transatlantinį ryšį – mūsų saugumo pamatą. (...) Nuolatinis ir sustiprintas NATO sąjungininkių karinis buvimas su reikalingais pajėgumais regione ir parengtis kolektyvinei gynybai tebėra pagrindiniai patikimo atgrasymo elementai agresyvios Rusijos karinės laikysenos kontekste“, – rašoma deklaracijoje.
Taip pat pabrėžiama nuolatinio JAV buvimo regione svarba, siekis stiprinti bendradarbiavimą ir strateginę partnerystę su JAV.
„Esame įsipareigoję stiprinti NATO rytinio flango šalių regioninį bendradarbiavimą – Bukarešto devynetą, kuris yra svarbi mūsų saugumo koordinavimo forma“, – teigiama deklaracijoje.
Prezidentai pabrėžė esantys pasirengę stiprinti dvišalį karinį bendradarbiavimą sudarydami reguliarių karinių pratybų tvarkaraštį, kad pasiektų didesnę karinių pajėgų sąveiką.
Be to, prezidentai nurodo besitikintys, kad NATO viršūnių susitikimas Vilniuje sustiprins NATO atgrasymo ir gynybos laikyseną rytiniame flange, pasitelkiant vietoje dislokuotus skirtingų paskirčių ir kovinės parengties brigados dydžio dalinius, iš anksto dislokuotą įrangą ir išteklius, taip pat greitai pasiekiamą pastiprinimą.
„Tikimės, kad Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus pasiektas ambicingas investicijų į gynybą įsipareigojimo atnaujinimas, numatant gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc.(...) Tikimės, kad Švedija taps visateise NATO nare, ir raginame savo sąjungininkus kuo greičiau užbaigti Švedijos narystės ratifikavimo procesą“, – nurodo prezidentai.
Pabrėžiamas siekis stiprinti NATO partnerystę su Ukraina ir įtvirtinti Ukrainą euroatlantinėje saugumo struktūroje, raginama viršūnių susitikime pasiūlyti aiškų kelią Ukrainos narystei NATO, be to, teigiama, kad turėtų būti sustiprinta trumpalaikė ir ilgalaikė NATO praktinė ir karinė parama Ukrainai.
Deklaracijoje taip pat smerkiamas Rusijos karas prieš Ukrainą, nurodoma, kad tarptautinė bendruomenė raginama imtis veiksmų dėl nesaugios Astravo atominės elektrinės. Pabrėžiama, kad Lietuva ir Lenkija sieks, kad būtų nuolat griežtinamos individualios ir sektorinės Europos Sąjungos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai.
Be kita ko pabrėžiama Lietuvos ir Lenkijos bendrų infrastruktūrinių energetikos, transporto ir karinio mobilumo projektų, pavyzdžiui, „Rail Baltica“, „Via Baltica“ ir „Via Carpatia“ tiesimo svarba. Taip pat nurodoma būtinybė didinti ES finansavimą karinio mobilumo projektams.
Deklaracijoje teigiama, kad lenkų tautinė mažuma Lietuvoje ir lietuvių tautinė mažuma Lenkijoje yra neatsiejamos abiejų šalių visuomenių dalys ir daro teigiamą įtaką socialiniam, kultūriniam ir ekonominiam gyvenimui.
