Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2016 08 25

Lietuvos ir Lenkijos vadovų pokalbis gali duoti postūmį, bet lūžio ekspertai nesitiki

Lietuvos ir Lenkijos prezidentų pirmasis dvišalis susitikimas gali duoti postūmį glaudesniam dialogui, bet lūžio tarpvalstybiniuose santykiuose tikėtis neverta, sako politologai.
Andrzejus Duda
Andrzejus Duda / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politologijos katedros vedėjas Andžejus Pukšto atkreipė dėmesį, kad Dalios Grybauskaitės ir Andrzejaus Dudos pokalbis regioniniame susitikime Kroatijoje neatstoja valstybinio vizito.

„Tai antros pakopos vizitas, kai prezidentai susitinka pasikalbėti, bet tai neatstoja oficialaus vizito į šalį, kai parodomas ypatingas dėmesys šaliai, aptariama daug klausimų“, – BNS sakė A.Pukšto.

Jo teigimu, santykiai aukščiausiam lygmenyje šiuo met yra labai šalti, nes oficialūs vizitai nevyksta nei prezidentų, nei premjerų, nei užsienio reikalų ministrų lygiu.

Anot A.Pukšto, stipresnių santykių pokyčių galima tikėtis nebent po Lietuvos Seimo rinkimų spalio mėnesį.

„Džiugu, kad dialogas prasideda, nes opių ir bendrų klausimų tarp dviejų valstybių tikrai yra labai daug. Galima tikėtis, kad gal kažkoks postūmis bus ir toliau bendrauti mūsų prezidentams, bet aš noriu priminti, kad Seimas, kuris baigia kadenciją, irgi nepasižymi aktyvumu santykiuose su Lenkija. Ko gero, naujam išrinktam Seimui viena pirmų užduočių bus atstatyti ryšius su Lenkija“, – kalbėjo VDU atstovas.

Rytų Europos studijų centro direktorius politologas Linas Kojala pažymi, kad šalys jau pakankamai ilgai „išgyvena šaltuko būseną“, o tai įrodo ir A.Dudos pasirinkimas pirmajam savo vizitui į užsienį pasirinkti Estiją. Konservatyvios „Įstatymo ir teisingumo“ partijos iškeltas A.Duda Lenkijos prezidentu prisaikdintas pernai rugpjūčio 6 dieną.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Linas Kojala
Luko Balandžio / 15min nuotr./Linas Kojala

„Yra dvišaliai klausimai, kurie jau yra įsisenėję ir akivaizdu, kad nei viena pusė kol kas nėra linkusi pakeisti tos dinamikos, t.y. priimti konkrečių sprendimų, be kurių tas santykių atšilimas yra sunkiai įsivaizduojamas. Kita vertus, reikia pasidžiaugti, kad kalbant apie saugumo santykius, ir NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje kontekste, ir kalbant tarptautiniuose formatuose, Lietuvos ir Lenkijos pozicijos ne tik persidengia, o yra pakankamai vieningai bendradarbiaujama. Manau, reikia skirti kelis lygmenis, tame aukščiausiame lygmenyje šaltuko tam tikro yra ir nuolat prisimenamos tam tikros dilemos, tačiau praktiniame, pragmatiniame, racionaliame lygmenyje šalių bendradarbiavimas yra pakankamai sėkmingas, nepaisant to, kad galbūt tai nėra apipinama pačia gražiausia retorika“, – BNS sakė L.Kojala.

„Toks susitikimas yra puiki paskata ryšiui atsirasti, nes viena iš Lietuvos problemų, aš nekalbu ne prezidentinį lygį, aš kalbu ir apie žemesnį partinį lygmenį, kad mes turime mažai tiesioginių kontaktų su Lenkijos politikais, Lenkijos sprendimų priėmėjais, o kartais neformalaus ar pusiau formalaus pasikalbėjimo stoka labai smarkiai prisideda prie bendros santykių atmosferos. (...) Šiuo atveju, aš manau, (susitikimas) netaps radikaliu lūžiu, kad matysime esminius pokyčius, bet tai yra vienas mažas žingsnelis, kad geriau vienas kitą suprastume“, – kalbėjo politologas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė po pirmojo dvišalio susitikimo su Lenkijos vadovu A.Duda pranešime paskelbė, kad šalys vienodai supranta geopolitinius iššūkius. Prezidentūra pranešė, kad dvišaliame susitikime aptartas šalių bendradarbiavimas energetikos ir karinio saugumo srityse, strateginiai ekonominiai projektai, bendradarbiavimas Europos Sąjungoje ir NATO, geopolitinė situacija, padėtis Europoje po „Brexit“.

Anot A.Pukšto, stipresnių santykių pokyčių galima tikėtis nebent po Lietuvos Seimo rinkimų spalio mėnesį.

„Lietuva ir Lenkija vienodai supranta geopolitinius iššūkius. Gyvename viename regione, tik glaudus bendradarbiavimas visose srityse užtikrins saugumą Lietuvos ir Lenkijos žmonėms“, – pranešime spaudai teigė prezidentė.

Pranešime pažymėta, kad Lietuva ir Lenkija yra svarbios ekonominės partnerės – šalis sieja glaudūs prekybiniai ryšiai ir bendri infrastruktūriniai projektai, investicijos. Lenkija yra antra Lietuvos prekybos partnerė, penkta pagal tiesiogines užsienio investicijas.

Dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties Lietuvos ir Lenkijos aukščiausių pareigūnų oficialūs vizitai į Vilnių ir Varšuvą pastaraisiais metais buvo įšaldyti. Lietuvos Prezidentūros pranešime spaudai apie susitikimą tautinių mažumų klausimas nėra paminėtas.

Ketvirtadienį regioniniame renginyje Kroatijoje įvyko pirmasis dvišalis Lietuvos ir Lenkijos prezidentų susitikimas. Tai buvo pirmasis tokio formato pokalbis, kai A.Duda pernai rugpjūtį tapo Lenkijos prezidentu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos