Pokalbyje dalyvavo ir Estijos premjerė Kaja Kallas, apie tai Lietuvos Prezidentūros pranešime neminima.
Per pokalbį prezidentas pabrėžė, kad būtina išlaikyti ir didinti karinės paramos tiekimo Ukrainai tempą, kadangi mūšio lauke sprendžiama ir visos Europos ateitis, pranešė Prezidentūra.
„Įsitikinome, kad Vakarų karinė parama, kartu su ukrainiečių herojišku pasipriešinimu brutaliam Kremliaus režimui, tampa lemiamu veiksniu šiame Rusijos kare. Turime kovoti su Rusijos energetiniu šantažu ir didinti paramą Ukrainai“, – sakė šalies vadovas.
Pasak K.Kallas, Ukrainos karinė sėkmė rodo, kad tokios šalys, kaip Estija ir Prancūzija yra „teisingame kelyje“ teikiant Ukrainai karinę paramą ir turi tai tęsti. Anot jos, Ukraina panaudojo karinę pagalbą demonstruodama „puikius gebėjimus ir parodė, kad ji gali laimėti, jei mes ir toliau ją remsime“.
„Vis dėlto karas toli gražu dar nebaigtas, Rusija dar turi daugybę karių Ukrainoje, kurie žudo žmones ir griauna Ukrainos infrastruktūrą. Ukraina dar susiduria su sunkia ir ilga kova siekiant atstumti Rusijos karius už savo sienų“, – teigė K.Kallas, ji cituojama Estijos vyriausybės pranešime spaudai.
„Ukraina parodė mums visiems, kad aukšta moralė ir puiki lyderystė yra tokia pat svarbi, kaip ir karinė galia. Turime užtikrinti dar didesnę karinę pagalbą, kad Ukraina galėtų atkurti savo teritorinį vientisumą“, – pabrėžė K.Kallas.
Ji taip pat akcentavo, kad stebint naujus karo nusikaltimo pėdsakus ukrainiečių išvaduotose teritorijose, būtina ir toliau remti šalį renkant įrodymus „būsimiems teisiniams procesams“, o „karo nusikaltėliai bus anksčiau ar vėliau teisiami“.
Aptariant situaciją Zaporižios atominėje elektrinėje Lietuvos vadovas akcentavo, kad Rusijos kariniai veiksmai prie didžiausios Europoje atominės elektrinės kelia branduolinės katastrofos grėsmę.
Prezidentas teigė, jog tarptautinė bendruomenė turi aktyviai reikalauti Kremliaus išvesti karines pajėgas iš Zaporižios atominės elektrinės ir kitų okupuotų Ukrainos teritorijų.
G.Nausėda kalbėdamas su Prancūzijos vadovu taip pat pabrėžė, kad kaip galima greičiau būtina priimti bendrus ES sprendimus dėl kylančių energijos kainų. Pasak Lietuvos vadovo, europinės priemonės turėtų „panaikinti dujų ir elektros kainų priklausomybę“, taip pat nepažeisti bendrosios elektros energijos rinkos principų.