Taikos sąlygomis karo komendantai yra tarpininkai tarp kariuomenės ir savivaldybės vadovų, o karinių konfliktų metu jiems turėtų paklusti visa civilinė valdžia ir gyventojai.
„Pareigūnas privalės žinoti: kaip paskirstyti savo miestų ir rajonų resursus, kaip panaudoti infrastruktūrą gynybos ir krizinių situacijų sprendimo reikmėms, užtikrinti valstybės gynybą ir vykdyti rezistenciją, – tai bus jo pareigos ir užduotys. Komendantas bus ne tik tarpininkas, bet, esant poreikiui, ir rezistentas, partizaninio judėjimo vadas“, – sakė komendantų projekto kuratorius, Gynybos štabo majoras Vaidas Žiogas.
„Visą karo komendantų veiklą nuolat kontroliuos juos į pareigas paskyręs Ginkluotųjų pajėgų vadas. Savivaldybės administracijos direktorius karo atveju komendantą aprūpins patalpomis, o kariuomenė suteiks ginkluotę, amuniciją ir specialiąsias ryšio priemones“, – pridūrė jis.
Į komendanto pareigas skiriami asmenys turi būti karininkai su atsargos kapitono, majoro ar pulkininko leitenanto kariniais laipsniais.
Pavyzdžiui, Vilkaviškyje karo komendantu pernai tapo vietos seniūnas, atsargos kapitonas Remigijus Kurauskas.
Kiekvienas atsargos karininkas, besirengiantis eiti karo komendanto pareigas, privalo atitikti kariuomenės keliamus reikalavimus, o vėliau atnaujina savo karinius įgūdžius bei žinias.
Jiems numatyti kariniai karo komendanto bei rezistencijos kursai, pastarąjį veda Specialiųjų operacijų pajėgų specialistai. Dar komendantams reikės baigti nuotolinį teisės kursą.
Karo padėties metu, pagal galiojantį Karo padėties įstatymą, komendantas gali suvaržyti taikos metu civiliams įprastas teises.
Kariuomenė žada, kad 2020 metais intensyviau rengs mokymus su komendantais.
Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje karo komendantai veikė 1990 – 1993 metais.
