„Karas Ukrainoje parodė, kokią didelę įtaką daro inovatyvios gynybos ir saugumo technologijos. Turime investuoti į gynybos inovacijų ekosistemos plėtrą ir skatinti bendradarbiavimą tarp mokslo, verslo ir kariuomenės. Tai ne tik svariai prisidės prie mūsų saugumo užtikrinimo, bet ir paskatins šio sektoriaus augimą bei atneš naudos šalies ekonomikai“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Pasak EIMIN viceministrės Erikos Kuročkinos, glaudesnis kariuomenės bendradarbiavimas su mokslo ir verslo atstovais itin svarbus tiek modernizuojant karines pajėgas, tiek į gynybos sektorių pritraukiant šalies inovatorių.
„Nemaža dalis mūsų šalies inovatyvių verslų yra išsakę norą prisidėti prie pažangių gynybos sprendimų vystymo. Maždaug pusė Lietuvos gynybos pramonės įmonių bendradarbiauja arba norėtų bendradarbiauti su šalies kariuomene plėtojant gynybos inovacijas“, – sakė ekonomikos ir inovacijų viceministrė E. Kuročkina.
Lietuvos gynybos ir saugumo sektorius sparčiai auga
Siekdama paskatinti sektoriaus augimą EIMIN parengė Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės plėtros gaires, kurių tikslas – didinti gynybos ir saugumo pramonės konkurencingumą, skatinti inovacijas ir pritraukti investicijų į šią sritį. Taip pat priimtas Gynybos ir saugumo pramonės įstatymas.
Šiemet ministerijos iniciatyva priimti įstatymų pakeitimai, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos plėtoti stambius gynybos pramonės projektus. Pakeitimais supaprastintos su teritorijų planavimu, žemės sklypų formavimu ir statyba susijusios procedūros. Taip sudaromos sąlygos gynybos pramonės veiklą Lietuvoje pradėti per kuo trumpesnį terminą. Pernai buvo priimti įstatymų pakeitimai, kurie leidžia gynybos pramonės įmonėms vykdyti veiklą laisvosiose ekonominėse zonose.
Ministerija investuoja ir gynybos inovacijų plėtrą. Šį pavasarį EIMIN kartu su Inovacijų agentūra paskelbė kvietimą „Gynybos inovaciniai čekiai“, kuris skirtas gynybos srities įmonėms įsigyti inovacinių paslaugų iš mokslo institucijų ar brandžių inovatorių.
Siekiant paskatinti gynybos inovacijas, buvo įsteigtas 13 mln. eurų vertės rizikos kapitalo fondas „MILInvest“.
Naudodamosi finansavimu, įmonės galės įsigyti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacinių (MTEPI) paslaugų, kurios reikalingos gynybos technologijoms pagal Lietuvos kariuomenės iškeltus prioritetus kurti ir plėtoti. Finansavimu gali pasinaudoti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės. Didžiausia vienam projektui skiriama suma – iki 30 tūkst. eurų, finansuojama dalis – iki 80 proc.
Siekiant paskatinti gynybos inovacijas, buvo įsteigtas 13 mln. eurų vertės rizikos kapitalo fondas „MILInvest“, skirtas padėti augti gynybos sektoriaus startuoliams. Prie gynybos inovacijų ekosistemos stiprinimo prisideda ir Inovacijų agentūroje įsteigtas „Miltech Lab“, kuris skatina inovatyvių dvejopo naudojimo produktų kūrimą bei padeda šalies gynybos pramonės įmonėms įsilieti į tarptautines vertės grandines.
Lietuva aktyviai dalyvauja tarptautinėse gynybos inovacijų iniciatyvose. Šalis prisijungė prie NATO inovacijų fondo bei NATO gynybos inovacijų akceleratoriaus (DIANA). Lietuvoje šiuo metu veikia 6 patvirtinti DIANA testavimo centrai, kuriuose dirba biotechologijų, dirbtinio intelekto, žaliųjų technologijų, duomenų mokslo, kosmoso, kibernetinio saugumo sričių specialistai.
Nemaža dalis mūsų šalies inovatyvių verslų yra išsakę norą prisidėti prie pažangių gynybos sprendimų vystymo
Pernai metų duomenimis, gynybos sektoriuje veikė apie 85 organizacijos. Lietuvių įmonės kuria pažangius ir pasauliniu mastu konkurencingus sprendimus – nuo dronų iki lazerių technologijų. Darbuotojų skaičius gynybos srities įmonėse per penkerius metus (nuo 2018 m. iki 2023 m.) augo apie 14 proc. 2022 m. bendra gynybos sektoriaus įmonių apyvarta siekė apie 700 mln. eurų. Nuo 2018 m. iki 2022 m. apyvarta augo beveik 50 proc.
Gynybos pramonė tampa svarbia nacionalinio saugumo sudedamąja dalimi
Šiemet Lietuvos kariuomenė, Inovacijų agentūra ir Gynybos resursų agentūra pasirašė EIMIN ir KAM inicijuotą gynybos inovacijų memorandumą. Juo susitariama glaudžiau bendradarbiauti skatinant pažangių gynybos ir dvejopo naudojimo technologijų, kurios atitiktų kariuomenės poreikius, vystymą.
Memorandume numatomas ilgalaikis bendradarbiavimas įgyvendinant priemones ir projektus, kuriais bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės gynybos produktus. Tikimasi, kad tai padės augti gynybos pramonei ir stiprinti nacionalinius pajėgumus.
„Darbus jau pradėjome, artimiausiu metu galime laukti ir rezultatų. Per šį laiką tikimės išsiugdyti įprotį kurdami gynybos inovacijas bendradarbiauti tarpusavyje. Kariuomenės atstovai ir kiti gynybos specialistai gali įvardyti, kokios technologijos gali būti naudingos, o mokslo ir verslo atstovai gali jas plėtoti ir kartu su kariuomene išbandyti inovacijas bandymų poligone. Tikimės, kad šis bendradarbiavimas svariai prisidės prie šalies gynybos pramonės augimo“, – sakė viceministrė E. Kuročkina.
Jau kitais metais bendradarbiaujant visoms memorandumą pasirašiusioms šalims planuojamos gynybos inovacijų skatinimo dirbtuvės su Lietuvos ginkluotosiomis pajėgomis. Šių dirbtuvių tikslas – identifikuoti gynybinius poreikius, prie kurių sprendimų prisidės šalies gynybos įmonės ir inovatoriai. Taip pat veiks „Miltech“ akademija, kurioje vyks mokymai inovacijų ir jų taikymo gynyboje tema. Numatytos ir kitos inovacijų skatinimo priemonės.
Pasak EIMIN Inovacijų politikos skyriaus patarėjo Raimondo Martinavičiaus, nuo Nepriklausomybės atgavimo gynybos pramonė Lietuvoje nebuvo matoma kaip strateginės svarbos pramonės šaka, o kariuomenės pajėgumus dažniausiai stiprindavo ginkluotės gamintojai iš užsienio, tačiau dabar padėtis keičiasi.
„Situacija pakito per pastaruosius dvejus metus. Rusijos agresija prieš Ukrainą atskleidė priklausomybės nuo tiekimo grandinių iš užsienio trapumą. Šiandien gynybos pramonė vėl tampa svarbia sudedamąja nacionalinio saugumo dalimi. Visos Europos šalys šiuo metu aktyviai investuoja į savo gynybos pramonės plėtrą, mokslinius tyrimus ir ieško bendradarbiavimo su sąjungininkais būdų“, – sakė pašnekovas.