Pėstininkų kovos mašinos – vienas iš svarbiausių elementų šiuolaikiniame sausumos pajėgų mūšyje.
Tai yra technikos vienetai, savo šarvuotuose viduriuose gabenantys pėstininkus ir remiantys jų operacijas ugnimi.
Ligšiolinis brangiausias Lietuvos kariuomenės istorijoje įsigijimų projektas – pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“. Vargais negalais aprūpinus šiomis kovos priemonėmis du kariuomenės pėstininkų batalionus, atsinaujino naujų pirkimų klausimas.
Jį galima supaprastinti iki dilemos: ko Lietuvai reikia, ratinių ar vikšrinių kovos mašinų?
Kai renkamės avalynę, turime galvoti, kur ją avėsime – klamposime smėlio karjeruose ir mindysime Dzūkijos miškų paklotę, ar vaikščiosime miesto asfaltu.
Kariuomenė nusipirkti dviejų porų batų kiekvienam poreikiui nelabai gali. Technika perkama dešimtmečiams, už jos vieneto kainą tikrąja avalyne galima aprūpinti pusę kariuomenės, o įvykus karui pirkinys gali lemti valstybės išlikimą.
Renkantis pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“ skambėjo iš pažiūros logiški argumentai: ratinės kovos mašinos paprastai yra kiek pigesnės, daug mažiau kainuoja jų eksploatacija, Lietuvoje neblogai išvystytas kelių tinklas.
Visgi dabar nuspręsta, kad antruoju mechanizacijos etapu reikia vikšro.
