Lietuvos kariuomenėje stambiausias karinis vienetas šiuo metu yra brigada. Diviziją sudarytų trys brigados ir papildomi daliniai – iš viso maždaug 17,5 tūkst. karių.
Anot generolo V.Rupšio, tokio karinio junginio aktualumą patvirtino Rusijos agresija Ukrainoje, kurią įvertinus atnaujinami NATO gynybos planai.
Įgyvendinant šiuos planus, tankų batalionas turėtų atsirasti Lietuvos sausumos pajėgų kertiniame dalinyje – brigadoje „Geležinis Vilkas“. Batalione galėtų būti iki pusšimčio tankų. Jie sustiprintų Lietuvos kariuomenės gebėjimą ne tik gintis, bet ir kontratakuoti.
– Generole, ką pakeistų divizijos atsiradimas Lietuvoje?
– Divizijos atsiradimas atlieptų NATO reikalavimus. Rusijos invazija į Ukrainą patvirtino NATO sprendimus, kad ateities konvenciniame kare pagrindinis junginys bus divizija.
Iš Jungtinių Valstijų jau anksčiau buvo rekomendacijų NATO valstybėms sujungti savo vienetus, mokyti ir aprūpinti juos kariauti divizijos lygmeniu.
Ukrainos karas parodė tai, kad neefektyvu užtikrinti jungtinę kovą nekariaujant su divizijos formuote, o kariaujant bataliono ar brigados lygmeniu.
Nekariaujant su divizijos formuote, negalime tinkamai panaudoti vadinamųjų „įgalintojų“ – aviacijos, toliašaudės artilerijos, salvinių ugnies sistemų.
– Esate minėjęs, kad Lietuvos kariuomenė turi 75 proc. pajėgumų, reikalingų divizijai. Kokie kariniai vienetai būtų steigiami ar plečiami siekiant užpildyti esančias spragas?
– Pradėsiu nuo to, kad divizija yra ne taikos meto, o karo meto struktūra.
