„Konstituciniam Teismui išaiškinus situaciją dėl privalomosios pradinės karo tarnybos sustabdymo, ieškome kitų būdų, kaip sudaryti galimybę piliečiams tinkamai pasirengti atlikti konstitucinę pareigą – ginti Tėvynę, stiprinti krašto apsaugą ir formuoti gynybinį rezervą. Tuo pačiu per būtinuosius karinius mokymus bus galima priimti į tarnybą daugiau eilinių karių. Nauja priėmimo į profesinę karo tarnybą tvarka – būtinieji kariniai mokymai – padės sudaryti sutartis su didesniu profesinės karo tarnybos karių skaičiumi ir taip pat užtikrinti didesnes galimybes piliečiams savanoriškai įgyti bazines karines žinias. Dėl sunkmečiu sumažėjusio gynybos biudžeto, šių poreikių patenkinti be papildomų taupymo priemonių negalėtume,“ – sakė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.
Ministrė taip pat atkreipė dėmesį, kad tokie mokymai „atvers galimybes ateiti į kariuomenę labiausiai motyvuotiems piliečiams, kurie savo valia nuspręs atlikti pilietinę pareigą pasirengti ginti Tėvynę“.
Šių kursų organizavimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymais ir kitais gynybą reglamentuojančių teisės aktais, siekiant įgyvendinti visuotinės ir besąlyginės gynybos principą, kuriuo grindžiamas piliečių mokymas ir rengimasis gynybai bei pasipriešinimui.
Taip pat toks sprendimas sudaro galimybę parengti Lietuvos Respublikos piliečius įgyvendinti savo konstitucines teises ir pareigas ginti Tėvynę. Karo prievolės įstatyme 9 straipsnio 5 dalis nustato, kad į būtinuosius karinius mokymus gali būti šaukiami piliečiai, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta dėl kokių nors priežasčių, jei jie to pageidauja. To paties įstatymo 19 straipsnis numato, kad būtinųjų mokymų trukmė gali būti ne mažiau kaip 20 parų per metus ir ne daugiau kaip 150 parų per trejus metus.
Pirmuosius būtinuosius karinius mokymus pradės maždaug 100 dalyvių, jų amžiaus vidurkis – 22 metai. Penktadalis jų buvo anksčiau apsisprendę ir buvo pareiškę norą tapti profesinės karo tarnybos kariais. Tarp pirmųjų būtinųjų karinių mokymų dalyvių daugiausia jaunuolių – po 28 – bus iš Panevėžio ir Vilniaus regionų.
Pagal parengtą būtinųjų karinių mokymų organizavimo ir vykdymo tvarką mokymai vyks dviem etapais. Pirmąsias devynias savaites dalyviai mokysis pagal individualaus kario rengimo kursą. Po šio etapo visiems bus įskaitytas privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas, išduoti pažymėjimai apie pirmojo etapo baigimą. Jaunuoliai, neįveikę atrankos į antrąjį etapą, bus įrašomi į kariuomenės rezervą.
Atrinkti labiausiai motyvuoti ir geriausiai pasirengę kariai toliau keturias savaites tęs individualaus kario rengimo kursą. Pasibaigus antrajam etapui bus vykdoma atranka į profesinę karo tarnybą, kurią atliks Lietuvos kariuomenės mokymo ir personalo valdybos sudaryta komisija. Jos nepraėję bus išleidžiami į atsargą ir taps kariuomenės rezervo dalimi, su atranką įveikusiais – sudaroma profesinės karo tarnybos sutartis trijų mėnesių bandomajam laikotarpiui.
Bandomojo laikotarpio metu kariai vykdys individualųjį, kolektyvinį ir specialisto pasirengimą, vėliau dalyviai bus atestuojami. Planuojama, kad per pirmąsias šešias bandomojo laikotarpio savaites kariai įgys karinę specialybę ir po to bus paskirstyti tarnauti į karinius dalinius. Esant neigiamai atestacijai profesinės karo tarnybos sutartis su kariu bus nutraukiama ir jis išleidžiamas į atsargą.
Būtinųjų karinių mokymų metu, trylika savaičių, mokymų dalyviai gyvens kareivinėse, jiems kas mėnesį bus mokama 130 litų dydžio išmoka buitinėms išlaidoms, jie bus apdrausti socialiniu ir gyvybės draudimu, aprūpinami maistu.
Pasirašius profesinės karo tarnybos sutartį bandomuoju laikotarpiu kariams bus mokamas pirmų metų eilinio profesinės karo tarnybos kario atlyginimas (1,9 koeficientas, 855 Lt), jie bus aprūpinami maistu ir bendra gyvenamąją patalpa, tačiau kareivinių režimas kariams nebus privalomas.
Po bandomojo laikotarpio kariams likusį pirmųjų tarnybos metų pusmetį bus mokamas pirmų metų eilinio profesinės karo tarnybos kario atlyginimas (855 Lt), maistpinigiai (18,5 Lt per dieną) ir butpinigiai. Antraisiais tarnybos metais kariams bus mokamas tarnybinis atlyginimas (3,5 koeficiento, 1575 Lt), taip pat maistpinigiai ir butpinigiai.
Kalbėdama apie pasikeitusią atlyginimų mokėjimo tvarką ir jos poveikį jaunuolių sprendimui rinktis profesinę karo tarnybą, krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė palygino pirmuosius tarnybos metus su savanoriška pradine karo tarnyba: „Mes nesiųsime jaunuoliams šaukimų į kariuomenę, bet pasiūlysime mąstantiems apie kario profesiją pirmiausia išbandyti savo jėgas ir ryžtą savanoriškai atliekant būtinuosius karinius mokymus, po kurių jie tapę profesinės karo tarnybos kariais gaus atitinkamą atlyginimą. Tai tikrai patrauklesnės sąlygos negu buvusi vienerių metų privalomoji pradinė karo tarnyba.“ Taip pat ministrė teigė, kad šalyje esant dideliam nedarbui, toks sprendimas padės bent daliai jaunimo realizuoti save pasirengiant ar įsidarbinant krašto gynybos srityje.
Kita vertus, ši tvarka padės efektyviau naudoti krašto apsaugos sistemai skirtas lėšas. Būtinuosius karinius mokymus baigusiems kariams pirmaisiais tarnybos metais bus mokamas mažesnis tarnybinis atlyginimams nei pirmus metus kariuomenėje tarnaujantiems profesinės karo tarnybos kariams, kurie į tarnybą buvo priimti baigę privalomąją pradinę karo tarnybą.
Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į tai, kad karių, praėjusių 13 savaičių trukmės būtinuosius karinius mokymus, kompetencija, įgūdžiai ir užduočių sudėtingumas neprilygs profesinės karo tarnybos eiliniams (jūreiviams), kurie tarnybą pradėjo po metus trukusios privalomosios pradinės karo tarnybos. Be to, pirmaisiais metais taikant sumažintą atlyginimo koeficientą, 2010 metais turint tuos pačius asignavimus bus galima pakviesti 300 karių į būtinuosius karinius mokymus ir papildomai sudaryti profesinės karo tarnybos sutartis su maždaug dviem šimtais karių – iš viso su daugiau nei pusketvirto šimto eilinių ar jūreivių (nesumažinus tarnybinių atlyginimų eilinio ar jūreivio karinį laipsnį turintiems kariams, profesinės karo tarnybos sutarys būtų galima sudaryti tik su 170 karių). Šis aspektas yra itin svarbus dabar, kai sustabdžius privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje trūksta eilinių karių.
Karo prievolininkų (18–35 metų amžiaus vyrai) atranką ir siuntimą į būtinuosius karinius mokymus organizuos ir vykdys Karo prievolės administravimo tarnyba prie Krašto apsaugos ministerijos.
