Lietuvai 2004 m. tapus NATO nare, viena pagrindinių Lietuvos kariuomenės užduočių buvo įgyvendinti Aljanse vyravusią „ekspedicinių pajėgų ir nekonvencinės karybos“ strategiją. Divizijos kūrimo procesas buvo kuriam laikui stabtelėjęs, bet poreikis turėti nacionalinę diviziją išliko aktualus.
Nuosekliai buvo mąstoma apie divizijos lygmens vieneto formavimą prijungiant mūsų karinius vienetus į sąjungininkų divizijas ir Lietuvos karininkų tarnybą NATO sąjungininkų divizijų štabuose. LK sausumos pajėgų štabas buvo projektuojamas kaip būsimos divizijos štabo pagrindas.
Lietuvos geografinė padėtis, geopolitinė saugumo situacija lemia, kad Lietuva privalo turėti ginkluotąsias pajėgas, gebančias vykdyti plataus spektro operacijas šalies gynybai. 2022 m. vasario 24 d. Rusijos karinė invazija į Ukrainą kardinaliai pakeitė saugumo situaciją Europoje ir NATO grėsmių vertinimą. Dabar Rusija įvardijama pagrindine konvencine grėsme.
Karo Ukrainoje analizė rodo, kad Rusija nuo bataliono taktinių grupių pereina prie divizijos lygmens karinių vienetų. Sąjungininkai taip pat pereina prie divizijos struktūrų. Tad karo mūsų valstybėje atveju, kartu su NATO sąjungininkais, kariautume divizijos lygmens vienetais – integruoti LK vienetai ir Lietuvoje dislokuoti sąjungininkų padaliniai karinės agresijos atveju būtų pirmojo atsako pajėgos. Būtent todėl jau dabar LK mokosi ir treniruojasi kariauti divizijomis – planuoti, organizuoti, sąveikauti ir valdyti tokio dydžio taktinį vienetą.
Įkūrus LK diviziją, šie namų darbai leistų užtikrinti sklandesnį ir greitesnį LK ir NATO sąjungininkų karinių vienetų integravimą ir sąveikumą. Dauguma atvyksiančių NATO sąjungininkų pajėgų būtų brigados dydžio kariniai vienetai su divizijos lygmens įgalintojais: aviacija, toliašaude artilerija, žvalgyba, oro gynybos ir inžineriniais pajėgumais. Standartinės NATO planavimo ir valdymo procedūros, terminologija ir divizijos lygmens vienetai leistų visiems sąjungininkams be didesnių iššūkių formuoti operacines pajėgas ir jas efektyviai naudoti mūšio lauke.
NATO požiūriu, tipinė divizija yra sausumos pajėgų taktinio lygmens karinis junginys, sudarytas iš trijų ar keturių manevrinių brigadų, kovinės ir kovinio aprūpinimo paramos, vadovavimo, valdymo ir kontrolės, apsaugos karinių vienetų. Priklausomai nuo skiriamų užduočių ir priskirtų kovinių funkcijų, divizijos gali būti skirstomos į sunkiąsias, vidutines ir lengvąsias. Pvz. tipinę JAV lengvąją diviziją sudaro trys šarvuotos motorizuotos brigados, tankų batalionas, artilerijos brigada, aviacijos vienetas, logistikos vienetai ir pajėgų apsaugos brigada.
Divizijos lygmens vienetas planuoja ir vykdo manevrinės gynybos arba puolimo operacijas savarankiškai arba korpuso sudėtyje. Pagal karinę doktriną, divizija turi tris pagrindines funkcijas: 1. surasti priešą, 2. sukaustyti (fiksuoti) priešą ir 3. naikinti priešą. Divizija savais pajėgumais geba vykdyti žvalgybos užduotis, užtikrina manevrą ir mobilumą, turima ugnies galia naikina priešą plačiame kovos veiksmų ruože, logistiškai pati save išsilaiko ir aprūpina taip pat užsitikrina visų pajėgų apsaugą. Divizija gali vykdyti manevrinę gynybą prieš ženkliai gausesnes priešo pajėgas – dvi ar tris divizijas.
Šiuolaikinės karybos tendencijos diktuoja ugnies galios ir nuotolio, mobilumo, kontrmobilumo ir išgyvenamumo reikalavimus. Lietuvos kariuomenės divizijos sukūrimas – ilgalaikis projektas, turėsiantis įtakos visos LK tolesnei raidai. LK jau vysto ilgalaikį karo meto struktūros – divizijos lygmens vieneto – projektą: kryptingai dirbama didžiausią dėmesį skiriant kovinių platformų vystymui, personalo parengimui, esamų pajėgumų išlaikymui ir atsargų kaupimui. Būsimos divizijos štabas yra suformuotas sausumos pajėgų štabo pagrindu ir jau geba planuoti bei vadovauti divizijos lygmens operacijoms. Kaip Lietuvos divizija šis štabas jau dalyvauja NATO sąjungininkų organizuojamose vienu lygmeniu už diviziją didesnio vieneto – korpuso – lygmens pratybose.
Atsižvelgiant į galimybes (resursus), LK siekia turėti lengvąją-vidutinę nacionalinę diviziją, gebančią vykdyti pilno spektro operacijas individualiai ir kartu su NATO sąjungininkais. Divizijoje tarnautų 17-18 tūkst. karių. Manevriniai vienetai būtų formuojami pėstininkų brigadų „Geležinis Vilkas“ ir “Žemaitija“ bei rezervinės lengvosios pėstininkų brigados „Aukštaitija“ pagrindu. LK jau turi apie tris ketvirtadalius divizijai reikalingų pajėgumų, o artimiausiu metu įsigys ir kitus divizijos suformavimui ir įgalinimui reikalingus karinius pajėgumus: raketines salvines sistemas HIMARS, toliašaudes savaeiges ratines haubicas „Ceaser“, pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“, žvalgybinius ir kovinius dronus ir kt. Taip pat svarstoma vystyti tankų, žvalgybos, inžinerijos ir divizijos lygmens artilerijos batalionus. Papildoma parama būtų koordinuojama su sąjungininkais: kovine aviacija, oro gynyba ir papildomi artilerijos pajėgumai.
Vertinama, kad divizijos pajėgumo kūrimas darys įtaką ir kitų LK ar net visų ginkluotąsias pajėgas sudarančių vienetų vystymui ir užduočių vykdymui karo metu. LK sausumos pajėgos, gali transformuotis į reguliarias (manevrines) pajėgas ir teritorinės gynybos pajėgas. KASP ir LŠS koviniai ir ginkluoto pilietinio pasipriešinimo vienetai turės užtikrinti priešo pajėgų sekinimą bei užnugario apsaugą. Tuo pačiu jie padėtų atvykusioms sąjungininkų pajėgoms apsirūpinti reikiamomis atsargomis, saugiai išsiskleisti suplanuotuose rajonuose, prisidėtų prie gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų užtikrinimo.
Pirmosios nacionalinės divizijos formavimas yra svarbus, tačiau ne vienintelis atsakas į agresyvius Rusijos veiksmus. Kariuomenė ir toliau kryptingai stiprina teritorinės gynybos vienetus, didina aktyviojo rezervo rengimą, tęsia karių ir dalinių aprūpinimą šiuolaikiškomis priemonėmis, siekia tinkamos infrastruktūros Lietuvos ir sąjungininkų kariams, nuosekliai ir nuolat treniruojasi. Pasiekti vidutiniškai lengvos divizijos pajėgumą gali prireikti iki dešimties metų ir papildomų gynybos biudžeto asignavimų.
