Štai kariuomenės uniformų muziejaus įkūrėjai Darius Ponomarenka ir Andrius Jurkša įkūrė muziejų, kuriame galima rasti tik lietuviškos kariuomenės eksponatus nuo 1990 metų.
„Praėjo nedaug laiko, kai esame laisvi, turime didų džiaugsmą priklausydami sau jau 29 metus. Mūsų istorija ir mūsų šalis yra tai, ką saugome, kad galėtume būti savimi. Kitoms kartoms reikia palikti viską, ką galime geriausia – savo kurtą istoriją ir išsaugotą šalį,“ – savo vertybes atskleidžia muziejaus įkūrėjai. Muziejus patraukia net nerodančius pirmo susidomėjimo Lietuvos kariuomenės uniformų.
Muziejaus įkūrėjai D.Ponomarenka ir A.Jurkša – savo idėjos entuziastai. Du kolegos pradėjo nuo idėjos surinkti ir parodyti Lietuvos kariuomenės uniformas, supažindinti žmones su uniformų kaita, išskirtinumu ir savybėmis.
„Norime, kad muziejus būtų vieta, kurioje galima su puodeliu kavos pasiklausyti istorijų, padiskutuoti ir įdomiai praleisti laiką, kad domėjimasis istorija ir mūsų šalimi augtų ir įtrauktų vis daugiau žmonių. Kartu mes galime daugiau,“ – apie muziejaus atsiradimo priežastis pasakoja pašnekovai.
Pasak D.Ponomarenkos, šiuolaikinė visuomenė yra pasidalinusi į dvi dalis: viena jų mėgsta muziejus ir parodas, o kita – ne. Dėl to vieni ekskursijoje labai domisi, o kiti, atėję tik praleisti laiko, dažnai netikėtai susidomi ir vis grįžta pamatyti naujų eksponatų. Tarp lankytojų būna ir tokia kategorija, kuri atrodo net nesupranta, kaip čia atsirado ir ko čia atėjo. Lyg kas būtų atvežę ir nepasakę kur.
Viena iš didžiausių muziejaus problemų – tai patalpų paruošimas, kad eksponatai galėtų gyvuoti be drėgmės ir kitų pavojų.
„Net ir tokiu atveju randame, kaip sudominti, papasakojame istorijų, kurios įtraukia įvairiausius žmones, o mes džiaugiamės vis didėjančiu jų susidomėjimu,“ – priduria pašnekovas. Pokalbis tapo idėja, o idėja – muziejumi D.Ponomarenka ir A.Jurkša yra kariškiai, todėl viskas, kas susiję su karu, jiems yra natūralios pokalbių temos. Taip besikalbėdami jie pastebėjo, kad uniformų kaita, t. y. kokios anksčiau būdavo uniformos, kaip ir kada jos tobulėjo, Lietuvos kariuomenėje yra beveik pamiršta istorijos dalis.
Kadangi patiems informacijos rasti buvo nelengva, abu kariškiai atsakymų pradėjo ieškoti keliaudami po įvairius muziejus. Deja, jos rasti nepavyko.
Andrius Jurkša gerai prisimena šį momentą: „Rasdavome labai nedaug arba visai nieko. Pamatę, jog tokios ekspozicijos niekur nėra, nusprendėme, kad turime žmones supažindinti su šia Lietuvos istorijai svarbia dalimi. Galų gale juk turime žinoti, kaip atpažinti savo šalies karį, o kaip atskirti priešą. Kuo daugiau žinome apie savo šalį, tuo stipresni būsime ir išsaugosime tai, ką turime“.
Kariuomenės uniformų muziejaus įkūrėjai pirmuosius eksponatus surado savo aplinkoje. Vėliau atsirado žmonių, dovanojančių uniformas. Tai įkūrėjams tapo stipria paskata eiti į priekį. Palengva didinami ekspoziciją, plėsdami žinias, įdėję daug darbo ir pastangų, turėdami 13 uniformų kolekciją, D.Ponomarenka ir A.Jurkša muziejų atidarė per simbolinę dieną – 2018 m. kovo 11 d. Istorinė vieta istorinei ekspozicijai Kariuomenės uniformų muziejus yra įsikūręs trečiame Kauno tvirtovės forte. Tai unikali istorinė vieta, kur istoriniai laikmečiai persipina tarp forto ir įvairių eksponatų. Tokia aplinka dar labiau sustiprina ir gyviau perteikia šio muziejaus įkūrėjų pasakojimus, tad apsilankius įspūdis išlieka ilgam.
Muziejaus eksponatai – visiškai lietuviški. Visą ekspoziciją sudaro trys dalys. Pirmoji – paradinės uniformos, kurios suteikia daug įdomios informacijos apie karį. Antroje dalyje pristatomos kamufliažinės uniformos, t. y. kario lauko uniformos. Vienam iš muziejaus įkūrėjų Dariui Ponomarenko tai yra pati įdomiausia ekspozicija, nes joje galima pamatyti, kada prasidėjo uniformos iš rusiškų audinių, ir koks kelias buvo nueitas, kad mūsų uniformų kokybė žengtų koja kojon su Europos kokybę. „Tik čia pamatysite, kaip atrodo aukščiausios kokybės uniformos su Lietuvoje sukurtais kamufliažais,“ – džiaugiasi muziejaus įkūrėjai.
Trečioji muziejaus ekspozicija – ekipuotės. Lankytojai gali pamatyti viską, ką karys nešiojasi su savimi: kuprinę, kuria nešti be tinkamo pasiruošimo yra tikrai nelengva, daiktamaišį, šalmus, amunicines liemenes ir kitus priedus. „Supažindindami su eksponatais, informaciją įpiname į daug skirtingų istorinių pasakojimų, o tai įtraukia visus besiklausančius,“ – atskleidžia muziejaus įkūrėjai.
Eksponatų kaupimas – tarp sudėtingiausių uždavinių Kaip turbūt ir visi kažko imantis visada atsiranda sunkumų, LK uniformų muziejus ne išimtis. Eksponatų paieškos nėra lengvos. Daug ko yra labai mažai išlikę, sunku gauti, o kuo sunkiau gauti, tuo brangiau įsigyti. Kadangi viskas daroma iš asmeninių lėšų, tai dažnai nebūna lengva. Nepaisant to, muziejus plečiasi, ieškomi nuolatiniai partneriai, atsiranda pagalbos, kurią muziejaus įkūrėjai visada priima.
Viena iš didžiausių muziejaus problemų – tai patalpų paruošimas, kad eksponatai galėtų gyvuoti be drėgmės ir kitų pavojų. Muziejaus puoselėtojai taip pat džiaugiasi, jog, didėjant sklaidai, atsiranda gerų žmonių, kurie padovanoja eksponatų. „Palaikymas, pagalba ir prisidėjimas yra tai, kas mums rodo, jog negalima sustoti ir visos problemos įveikiamos,“ – entuziastingai pasakojo D.Ponomarenka ir A.Jurkša.
Muziejaus įkūrėjai pasakoja, kad vienas iš dažniausiai jiems užduodamų klausimų, yra apie uniformų kaitą.
A.Jurkša prisimina, kad po muziejaus atidarymo ir kelių pristatymų pastebėjo, jog kitos organizacijos taip pat sukruto bent iš dėžių išsipakuoti turimų uniformų. Jam buvo smagu matyti pakilimą, besiremianti muziejaus įkūrimo idėja. Tačiau tai buvo laikina ir labai minimalu.
„Norime, kad muziejus taptų kuo išsamesnis tiek eksponatų gausa, tiek pasakojimais. Tik taip galime prisidėsime prie lietuviškos istorijos išsaugojimo ir kiekvieno atėjusio žmogaus žinių išplėtimu. Norime, jog kiekvienas iš muziejaus išsineštų daug naujo, sužinotų įvairiausių įdomybių ir gerai praleistų laiką,“ – savo svajonėmis pasidalino A.Jurkša.
Dažniausiai užduodamam lankytojų klausimui – intriguojantis atsakymas. Muziejaus įkūrėjai pasakoja, kad vienas iš dažniausiai jiems užduodamų klausimų, yra apie uniformų kaitą. Toks klausimas jų visiškai nestebina: „Tokiais atvejais paklausiame atgal: ar galite pasakyti nors vieną dalyką, kuris nepasikeitė? Viskas tobulėja, atsiranda naujų sprendimų. Taip pat ir uniformos keitėsi, kad būtų patogesnės, geresni užsegimai leistų lengviau judėti, spalvos dar labiau paslėptų žvalgybos metu. Yra ir kitų priežasčių, apie kurias galite sužinoti apsilankę pas mus“.
Kokie svarbiausi ateities tikslai? Pagrindiniai tikslai - suburti žmones domėtis savo istoriniais aspektais. Muziejus žada plėstis ir savo ekspoziciją suderinti su edukacijomis bei taip pritraukti kuo įvairesnę auditoriją.
