„Dabar Rusija patiria didžiulius nuostolius. Ji didžiąją dalį sausumos pajėgų sutelkusi prie Ukrainos ir dalyvauja invazijoje į šią šalį. Aš manau, kad šiuo momentu nėra kažkokios grėsmės, nes šiuo metu ji paprasčiausiai neturi pajėgų“, – ketvirtadienį interviu LRT sakė V.Rupšys.
Jis teigė, kad Rusija yra paradusi apie 30 proc. aplink Ukrainą sutelktų pajėgų, kariai permetami iš kitų dalinių, o šalia Lietuvos esanti Kaliningrado sritis – „praktiškai yra ištuštėjusi“.
„Apie 30 proc. pajėgų, sukauptų aplink Ukrainą, buvo prarasta, personalas žuvęs arba sužeistas taip, kad nebegali kariauti. Apie 15–20 tūkst. personalo dabar yra išvesta iš rikiuotės, amunicija taip pat“, – teigė V.Rupšys.
„Jei dabar pažiūrėtumėte į Kaliningradą – ta sritis praktiškai ištuštėjusi arba didžioji dalis pajėgų, galinčių kariauti, permestos į operacinius regionus. Jie ten kariauja ir dabar komplektuojami iš neparuoštų karių“, – kalbėjo generolas leitenantas.
Lietuvos kariuomenės vadas teigė, esą rusai supranta, kad yra „nepajėgūs konvencinėm priemonėm kariauti prieš NATO ar NATO valstybes atskirai“, tačiau pabrėžė, kad, kita vertus, Rusijos sprendimus perprasti sunku, nes jos politikai „nelabai klauso karinio patarimo“.
„Populiaru sakyti, kad Rusiją sunku suprasti protu, ją reikia perprasti širdimi. Greičiausiai tai skamba teigiamai, bet šiuo atveju, aš tai vertinu labai negatyviai – labai sunku perprasti Rusijos sprendimus“, – sakė V.Rupšys.
„Kitas dalykas, aš darau tokią išvadą, kad Rusijos politikai, ko gero, nelabai klauso karinio patarimo. Matydami šitą situaciją ir kariaujančių vienetų motyvaciją, nenorą eiti į kariuomenę arba važiuoti į šį karą, sunkiai įsivaizduoju, kad karinė vadovybė galėtų dar ką patarinėti, siūlyti kažką aktyvinti ar daryti. Tai – politinės valios klausimas“, – reziumavo kariuomenės vadas.
Rusija invaziją į Ukrainą pradėjo prieš mėnesį – vasario 24 dieną. Vakarų šalys Rusijai įvedė griežtas sankcijas, o Ukrainai tiekia įvairią paramą, taip pat ir karinę.
