Į jas atplaukė apie 50 karo laivų iš 12 skirtingų šalių Danijos, Ispanijos, Jungtinės karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos, teigiama KAM pranešime.
Pratybų, kurias organizuoja Jungtinių Amerikos Valstijų karo laivynas, pagrindiniai tikslai – skatinti tarpusavio supratimą, pasitikėjimą ir bendradarbiavimą, taip pat didinti sąveiką tarp dalyvaujančių pratybose šalių pajėgų ir karių.
Pratybos vyksta Švedijos, Danijos, Vokietijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje.
Mokymai Baltijos jūroje rengiami pagal scenarijų, imituojant susidariusį konfliktą tarp išgalvotų šalių. Pratybų dalyviai pagal scenarijų yra suskirstyti į dvi grupes, iš kurių viena atlieka pagalbos suteikimo vienai iš pramanytų šalių, taip pat gynybos, kita – puolimo funkcijas. Šios pratybos yra puiki proga patikrinti laivų įgulų pasiruošimą atlikti kovinius veiksmus artimus realioms sąlygoms.
Pratybų metu atliekamos ir tobulinamos karo laivų manevravimo formuotėse, laivų konvojavimo, artilerinių šaudymų, priešlėktuvinės ir priešteroristinės gynybos, minų paieškos ir nukenksminimo, kitos procedūros.
Pratybos prasidėjo Švedijos, Karlskronos uoste birželio 5 dieną ir baigsis bendru dalyvių pratybų aptarimu Vokietijos Kylio uoste birželio 21d.
Baltijos eskadra (BALTRON) yra Lietuvos, Latvijos ir Estijos karinis junginys, kurį sudaro šių šalių skiriami laivai ir tarptautinis štabas. Šiuo metu BALTRON vadovauja Lietuvos karinių jūrų pajėgų karininkas, komandoras Eugenijus Valikovas.
Viena pagrindinių Baltijos eskadros užduočių – vykdyti Baltijos jūros dugne likusių minų ir nesprogusios amunicijos paieškos bei nukenksminimo operacijas. Taip pat šis junginys tarnauja kaip pasiruošimo dalyvauti NATO junginiuose platforma. Baltijos eskadra atlieka svarbų vaidmenį ugdant karinių jūrų pajėgų štabo karininkų ir laivų įgulų įgūdžius naudoti NATO taktiką ir procedūras.