Vaiko motina svarsto, ar taip turi būti? Ar naikintuvai turi žadinti vaikus? Juk taikos metas. Vakarais visi vaikai ramiai miega. Kodėl skraido naikintuvai tokiu paros metu? O gal yra lėktuvų skraidymo grafikas, prie kurio galėtų vaikus auginančios mamos prisiderinti?
Be reikalo neskraido
V.Raklevičius paaiškino, kad naikintuvai būtinai kyla, jei gauna signalą apie oro erdvės pažeidimą arba priartėjimą prie jos. NATO stengiasi užkirsti kelią pažeidimams, todėl nelaukia, kol svetimas lėktuvas įskris į mūsų erdvę.
Tokio atvejo, kad Rusijos naikintuvai lydėtų jų erdvę pažeidusius mūsų šalies orlaivius, dar nepasitaikė.
Kai netoli Lietuvos arba ES oro erdvės pasirodo koks lėktuvas, kariškiai skubiai tikrina žinomus kaimyninių šalių skrydžių grafikus. Jei neranda atitikmens, į dangų šauna naikintuvai ir lekia pasitikti įsibrovėlio.
„Naikintuvai palydi lėktuvą ir grįžta atgal. Tokie mums nežinomi skrydžiai gali pakenkti ir civilinių orlaivių skrydžiams, todėl svarbu kuo greičiau išsiaiškinti situaciją“, – paaiškino vadas.
Tokių naikintuvų skrydžių NATO suplanuoti iš anksto negali. Jei nepertraukiamas radiolokacinis laukas užfiksuoja pažeidimą, naikintuvai privalo pakilti ir palydėti neprašytą lėktuvą iki Rusijos sienos.
Būtent Rusijos naikintuvai ir yra didžiausia problema. Jų karinė technika negali skraidyti virš Lietuvos ar ES teritorijos, todėl jiems tenka naudotis gana siauru tarptautinės erdvės koridoriumi virš Baltijos jūros. Juo skrendant, nėra sunku ir priartėti prie Lietuvos, Latvijos ar Estijos oro erdvės.
Anot V.Raklevičiaus, tokio atvejo, kad Rusijos naikintuvai lydėtų jų oro erdvę pažeidusius mūsų šalies orlaivius, jo karjeroje dar nepasitaikė.
Naikintuvai tyliai skraidyti nemoka
„Vienos valandos naikintuvo skrydis, susumavus visas išlaidas, kainuoja apie 15 tūkst. eurų. Mes skraidome tik tuomet, kai to reikia, o ne iš neturėjimo ką veikti“, – aiškino Lietuvos KOP vadas.
Naikintuvų triukšmas yra mūsų laisvės ir nepriklausomybės giesmė.
Naikintuvai kyla ir per treniruotes, tačiau jos dažniausiai būna šviesiuoju paros metu.
„Stengiamės neskraidyti ir per pietus. Žinome, kad tuo metu dažniausiai vaikai miega pietų. Labai retai skaidome naktį. Reikia treniruotis skraidyti ir naktį, tačiau tai būna tik kartą ar du per mėnesį ar ketvirtį“, – teigė V.Raklevičius.
Valstybinių švenčių metu naikintuvai praskrenda virš švenčiančios minios. Taip nutiko liepos 6 dieną, Mindaugo karūnavimo dieną, Vilniuje. Tai, anot pašnekovo, yra ir bendravimas su visuomene.
Pulkininkas leitenantas užtikrino, kad karo lakūnai yra visuomenės nariai, todėl nenori savo veiksmais trikdyti žmonių gyvenimo.
„Nusiskundimai triukšmu užeina bangomis. Po Rusijos agresijos prieš Ukrainą šių nusiskundimų dėl triukšmo gerokai sumažėjo. Didžioji visuomenės dalis suprato, kad mes skraidome ne šiaip sau, o dėl šalies saugumo. Geriausia yra suvokti, kad naikintuvų triukšmas yra mūsų laisvės ir nepriklausomybės giesmė“, – KOP vadas.
Naikintuvai duslintuvų neturi
Šiuo metu Šiaulių kariniame aerodrome dislokuoti Lenkijos naikintuvai Mig-29 ir anglų „Eurofighter Typhoon“. Pastarieji yra modernūs naikintuvai, tačiau lenkų turimi rusiški „migai“ yra triukšmingesni už daugelį skraidančių karo mašinų.
Viršgarsiniam greičiui yra apribojimų. Smūgio banga gali išdaužyti langus, pakenkti klausai ir vestibiuliariniam aparatui.
Naikintuvų triukšmingumas priklauso nuo jų kartos. Mig-29 yra ganėtinai seni trečios kartos naikintuvai, kurie savo skleidžiamu garsu lenkia vakarietiškus naikintuvus.
Be to, naikintuvai nėra kuriami tyliam skraidymui. Lakūnai kartais juokauja, kad naikintuvas yra geriausia priemonė kurą paversti triukšmu.
Karinė technika yra atleidžiama nuo triukšmo apribojimų. Dviejų variklių naikintuvas dirba garsiau už vienmotorį. Senesni orlaiviai taip pat skleidžia daugiau triukšmo. Tačiau didžiausias įmanomas naikintuvo sukeliamas triukšmas yra sprogimas, kuris susidaro viršijus garso greitį.
„Viršgarsiniam greičiui yra apribojimų. Tokia smūgio banga gali išdaužyti langus, pakenkti klausai ir vestibiuliariniam aparatui.
Viršgarsiniu greičiu naikintuvams leidžiama skristi tik dešimties kilometrų aukštyje. Taip pat – ypatingais atvejais, ne žemiau kaip 3,5 kilometrų aukštyje, tačiau tik kylant, kad garso bangos nesklistų stačiai žemyn. Pilotas šio sprogimo negirdi, nes tuo metu lekia greičiau už garsą“, – pasakojo V.Raklevičius.
