Nuo pat savo įkūrimo (LKPB įkurtas 2001 m. spalio 1 d.) Lietuvos kriminalinės policijos biuras ir visa šalies kriminalinė policija didesnių pertvarkų ar reorganizacijų nepatyrė. Kuriant biurą, buvo mechaniškai sujungti visi Policijos departamento kriminalinės policijos padaliniai (organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinys, ekonominių nusikaltimų tyrimo padalinys, nusikaltimų tyrimo padalinys, operatyvinės veiklos padaliniai) ir taip buvo įkurta specializuota įstaiga prie Policijos departamento – Lietuvos kriminalinės policijos biuras.
Prie jo tąkart dar buvo prijungtas tuometinis Kriminalistinių tyrimų padalinys. 2003 m. gegužės 1 d., įsigaliojus naujam Baudžiamojo proceso įstatymui ir naujam Baudžiamajam kodeksui, į kriminalinę policija buvo įjungti tardymo padaliniai (centre – Tardymo departamentas, o teritoriniuose policijos įstaigose – tardymo padaliniai).
Algirdas Matonis sako, kad tai buvo mechaniniai padalinių sujungimai, kurie labai didelės įtakos visam kriminalinės policijos darbui neturėjo.
„Visą tą laiką, ypač nuo 2009 m., kai prasidėjo finansų krizė, mes jautėme, kad pinigų nedaugėja, turim policijos biudžetą, kurio turi užtekti. Tai gana sudėtinga, kadangi per tą laiką niekas vietoje nestovėjo, viskas tobulėjo, atsirado šiuolaikinės technologijos. Tad mes jau keletą metų brandinom mintis, kaip mums reiktų persitvarkyti, patobulėti. Buvo mąstoma, kaip visą kriminalinės policijos sistemą pertvarkyti, kad tai mažiau kainuotų, kad būtų galima sutilpti į tuos resursus, kuriuos gaunam. O antra vertus, atsirado ir naujų iššūkių, į kuriuos mes turime reaguoti, su kuriais turime eiti koja kojon“, – reorganizacijos būtinybę aiškino LKPB vadovas.
Nauji iššūkiai
A.Matonis lenkia pirštus, skaičiuodamas naujus iššūkius, su kuriais pastaruoju metu susiduria šalies kriminalinė policija. Tai yra tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas, nusikalstamu būdu gauto turto išieškojimas, nusikaltimai elektroninėje erdvėje, terorizmas.
Šiandien biuro struktūra jau yra sudėliota, žmonės paskirti į pareigas ir nuo liepos 1 d. viskas pradeda funkcionuoti. Siekiame, kad praktinėje veikloje biuras būtų modernus, atitiktų šiandienos diktuojamas aktualijas, operatyviai reaguotų į bet kokio lygio įvykius.
„Pastaruoju metu, ypač atsivėrus Šengeno erdvei, žmonių migracija yra labai didelė. Migruoja ir nusikalstamos struktūros bei pavieniai nusikaltėliai. Todėl stiprinti bendradarbiavimo kanalus su užsienio valstybėmis yra ypač svarbu. Dar vienas dalykas, kuriam mes privalome skirti labai daug dėmesio – nusikalstamu būdu (arba neteisėtai įgyto) turto suradimui ir išieškojimui. Prieš kelerius metus įgavome naujų darbinių įrankių įstatymų lygmenyje – atsirado išplėstinis turto konfiskavimas. Anksčiau jo Lietuvoje nebuvo“, – sako kriminalinės policijos vadovas.
A.Matonis iš karto bando suprantamai paaiškina, ką reiškia išplėstinio turto konfiskavimo sąvoka. Dar prieš kelerius metus, norint konfiskuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą, reikėdavo įrodyti, kad konkretūs daiktai ar konkreti pinigų suma yra gauta iš neteisėtos veiklos. Tik tuomet būdavo galima bandyti konfiskuoti tą turtą.
Atsiradus išplėstinio turto konfiskavimo sąvokai, pareigūnams užtenka įrodyti, kad konkretus asmuo verčiasi ir gauna naudos iš nusikalstamos veiklos.
„Taip pat privalome profesionaliai reaguoti ir tirti nusikaltimus, vykdomus elektroninėje erdvėje ir nusikaltimus vykdomus prieš elektroninę erdvę. Tai ir įsilaužimai, ir visi kiti dalykai, grasinantys elektroninių tinklų saugumui Lietuvoje. Grasinantys tam, be ko šiandien negalėtų funkcionuoti valstybės tarnyba, saugiai veikti bankai, žiniasklaida bei kitos įstaigos“, – sako A.Matonis.
Šiandien policija turi būti pasirengusi tinkamai reaguoti ir į terorizmo apraiškas. Prieš kelerius metus, Valstybės saugumo departamentui netekus ikiteisminio tyrimo įstaigos statuso, tyrimai dėl terorizmo apraiškų patikėti policijai ir prokuratūrai.
„Aš vardinu dalykus, kurie yra labai svarbūs strateginiame lygmenyje. Tačiau yra ir kiti nesibaigiantys prioritetiniai darbai, pavyzdžiui, susiję su organizuotu nusikalstamumu. Organizuotos mobilios nusikalstamos grupuotės iš Lietuvos labai neramina mus ir kolegas kitose Europos šalyse. Visų pirma Skandinavijos šalys labai kenčia nuo Lietuvoje susibūrusių tokių grupių. Tos grupuotės daro žaibiškus, labai kvalifikuotus ir profesionaliai atliekamus nusikaltimus. Dar viena tema, kuri visiems žinoma ir kuri reikalauja didelių pajėgų – tai yra narkotikai. Prekyba narkotikais tarptautiniu mastu“, – kriminalinės policijos prioritetus vardina A.Matonis.
Gavo daugiau teisų ir galimybių, padaugėjo pareigų ir atsakomybės
Kriminalinės policijos biuro vadovas teigia, kad jo vadovaujama įstaiga turi būti pajėgi spręsti išvardintus iššūkius. Tam reikia labai glaudžiai bendradarbiauti ir savo darbus koordinuoti su teritorinių policijos įstaigų kriminalinės policijos padaliniais bei kitomis teisėsaugos struktūromis. Todėl biure buvo įgyvendinti struktūriniai pertvarkymai.
 |
| Policijos nuotr./Kriminalinė policija |
„Nuo liepos 1 d. mums deleguota teritorinių policijos įstaigų kriminalinės policijos padalinių atliekamų kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminių tyrimų veiklos koordinavimo ir kontrolės funkcija. Iki šiol buvo šiek tiek keista situacija. Lietuvos kriminalinės policijos biuras buvo įstaiga, atliekanti tyrimus, taip pat – tarptautinį bendradarbiavimą tyrimuose organizuojanti įstaiga. Tačiau mes pagal savo funkcijas neturėjome jokių teisių koordinuojant ar kontroliuojant tyrimus, atliekamus teritorinių policijos įstaigų kriminalinės policijos padaliniuose. Visą tai buvo Policijos departamento funkcija, ją vykdė Kriminalinės policijos valdyba. Šiandien ta valdyba su savo funkcijom fiziškai integruojasi biure. Anksčiau kriminalinės policijos funkcionalumas buvo padalytas į dvi dalis. Už kažką buvo atsakingas departamente buvęs padalinys, už kažką buvo atsakingas biuras. Buvo galima stumdytis. Jeigu kažkas gerai – medalių norėdavo visi. Jei kažkas blogai – kalti gal tie, o gal tie... Dabar jau stumdytis nebus kur. Viskas yra vienoje vietoje“, – sako A.Matonis.
Vidinės kriminalinės policijos biuro pertvarkos nebuvo sugalvotos žiūrint į lubas. Tokie patys organizaciniai principai jau sėkmingai veikia kitose šalyse – Norvegijoje, Vokietijoje, Estijoje ir kitur.
„Mes tuos principus adaptavom Lietuvai, Lietuvos teisinei bazei, Lietuvos policijos sistemai. Paėmėm iš kitų šalių geriausius momentus, priderinom geriausius savo buvusius struktūrinius valdymo ir funkcionalius momentus. Šiandien biuro struktūra jau yra sudėliota, žmonės paskirti į pareigas ir nuo liepos 1 d. viskas pradeda funkcionuoti. Siekiame, kad praktinėje veikloje biuras būtų modernus, atitiktų šiandienos diktuojamas aktualijas, operatyviai reaguotų į bet kokio lygio įvykius. Ir ne tik biuras, bet ir teritoriniai policijos padaliniai. Gavome daugiau teisių ir galimybių. Tačiau padaugėjo pareigų ir atsakomybės“, – tvirtina kriminalinės policijos vadovas.
Pareigūnus reikia mokyti neviešų darbo metodų
A.Matonis sako, kad vykstant biuro pertvarkai, jis girdėjo ir skeptiškų nuomonių. Esą dabar LKPB taps formalia įstaiga, tik kontroliuojančia teritoriniuose policijos komisariatuose esančius kriminalinės policijos pareigūnus. Anksčiau biuro pareigūnai yra atlikę daugybę sėkmingų ir ilgą laiką trukusių tyrimų, per kuriuos buvo sutriuškintas ne vienas Lietuvą terorizavęs nusikaltėlių susivienijimas. Pavyzdžiui Tulpiniai, Ramaškės grupuotė, Gaidjurgio susivienijimas, Daktarų gauja. Kriminalinės policijos vadovas tikina, kad tie darbai tęsiami ir tikrai nebus numesti į šoną, jiems ir toliau bus skiriamas išskirtinis dėmesys: „Rezultatų tikrai dar bus“.
Su kibernetiniais nusikaltimais iki šiol pas mus dirbo tik 12 žmonių. Dabar radom galimybę šį skaičių padidinti iki 25 žmonių. Pakėlėm jiems ir atlyginimus.
Tačiau tuo pačiu biuro vadovas nusiteikęs ir labiau kontroliuoti bei koordinuoti rajonuose esančių kriminalinės policijos veiksmus.
„Kiekvieno ikiteisminio tyrimo kontrolę yra prokuratūros prerogatyva. Kalbu apie žinybinę kontrolę bei koordinavimą. Visų pirma, tai daroma tam, kad nebūtų dubliavimosi. Kad mūsų tyrimai nesidubliuotų su teritorinių policijos įstaigų tyrimais. Turi būti aišku, ką tiria teritorinė policijos įstaiga, ką tiria centrinė policijos įstaiga. Aišku turi būti ir ikiteisminio tyrimo srityje, ir kriminalinės žvalgybos srityje. Na tarkime, vienas komisariatas tiria kokios nors grupuotės nario įvykdyto konkretaus nusikaltimo bylą. Tačiau jie nemato plačiau. Gal kitame komisariate dėl to paties asmens įvykdyto kito nusikaltimo taip pat atliekamas tyrimas. Mūsų reikalas ir bus koordinuoti tokius dalykus. Jeigu reikės, mes turėsime paduot jiems tam tikros informacijos, išaiškinti, kokio lygio reikalas. Bendradarbiavimas tarp teritorijų yra labai svarbu. Mes galbūt patys jų tyrimų ir neimsime, bet pamatę, kad nesusišneka dvi apskritys, paskirsim žmogų, kuris jas pakontroliuos, koordinuos viską, kad nebūtų dubliavimosi“, – būsimus darbo principus aiškino A.Matonis.
Kitas dalykas, į kurį Kriminalinės policijos biuras kreips didžiulį dėmesį, bus pareigūnų mokymas. Naudotis Baudžiamuoju proceso kodeksu ar skaityti Baudžiamąjį kodeksą šiandien išmoko visos aukštosios mokyklos, suteikiančios teisinį išsilavinimą. Tačiau kaip naudotis Kriminalinės žvalgybos įstatymo duotais įrankiais, nemoko niekas. O tai ir darbas su slaptais bendradarbiais, ir sekimas, ir elektroninių priemonių bei techninių priemonių taikymas, slapta apžiūra ir kiti kriminalinės žvalgybos metodai.
„Kriminalinės policijos pareigūnai turi mokėti visu tuo naudotis. Tai nėra vieši dalykai, tad pareigūnų mokymas yra mūsų atsakomybė. Nes šiandien nė viena Lietuvos mokymo įstaiga tuo neužsiima. Turime žiūrėti, kad tie įstatymo duoti įrankiai būtų teisingai naudojami. Matome, kad visko būna. Gal kažkur yra piktnaudžiavimo elementų, gal kažkiek yra nemokšiškumo naudojant tas priemones. Dėl to jau yra pradėtų ikiteisminių tyrimų, yra baudžiamojon atsakomybėn patrauktų pareigūnų. Mes būsime atsakingi, kad visą tai suvaldytume, mokysime žmones, nes daug ko jie nežino, gal tik teoriškai kažką pasiskaitė. Žmones šitų dalykų turi mokytis praktiškai“, – sako kriminalinės policijos vadovas.
Buvo ir niurzglių
Vykdydamas kriminalinės policijos pertvarką, biuras papildomo finansavimo negavo, vertėsi su tuo, ką turėjo. Nors investuoti, visų pirma į IT technologijas, pastaraisiais metais teko daug. Buvo sukurta vidinė Dokumentų valdymo sistema (DVS), kuria, atlikdami kriminalinės žvalgybos tyrimus, jau nuo praėjusių metų naudojasi biuro pareigūnai. Dabar prie šios sistemos jungiami teritoriniai padaliniai. Iki metų pabaigos dar planuojama įsigyti papildomos įrangos (duomenų šifravimo technologijų ir kitos specialios įrangos), kuri užtikrins duomenų saugumą.
„Tai ne vieši tinklai. Į juos niekas neturi įsibrauti. Turime užtikrinti tų tinklų saugumą. Į tai labai daug investuojame“, – sako A.Matonis.
Iki galo įgyvendinus DVS projektą ir į elektroninę erdvę perkėlus visą tarnybinę dokumentaciją, kriminalinės policijos vadovo teigimu, bus galima sėkmingiau kovoti ir su galimomis korupcijos apraiškomis, kadangi įstaigų vadovai ar analitikai biure pagal savo kompetenciją matys atliekamus tyrimus ir jų eigą.
Investuodamas į IT technologijas, biuras atsižvelgia ir į didėjant nusikaltimų elektroninėje erdvėje skaičių.
„Su kibernetiniais nusikaltimais iki šiol pas mus dirbo tik 12 žmonių. Dabar radom galimybę šį skaičių padidinti iki 25 žmonių. Pakėlėm jiems ir atlyginimus, kiek tai buvo įmanoma. Mums svarbu, kad tai nebūtų mažiausiai apmokami pareigūnai. Nes žmonėms su tokiais sugebėjimais, kokių reikia dirbant šioje vietoje, bankai ar kitos institucijos moka dvigubai (o kartais ir trigubai) didesnius atlyginimus. Tos institucijos išvilioja mūsų žmones, ypač tuos, kurie čia jau padirbo kelerius metus, pavažinėjo tobulintis į kitas šalis, pasipraktikavo JAV“, – pasakoja A.Matonis.
 |
| 123rf nuotr./Kibernetinis saugumas |
Vykstant reformai kai kurie pareigūnai niurzgėjo, kad nieko gero iš pertvarkų nesigaus. A.Matonis sako suprantantis žmonių nerimą, kadangi viskas, kas daroma, yra pakankamai novatoriška ir ne visi supranta naujovių prasmę.
„Žmogus 20 metų dirbo vienaip, o dabar jam atsiranda naujų iššūkių. Reikia mokytis dirbti su šiuolaikinėmis technologijomis, reikia gerų anglų kalbos žinių. Atsiranda daug naujų dalykų, prie kurių tenka prisitaikyti. Žmogus juk pripratęs patogiai gyventi, pripratęs daryti tai, ką moka ir nori, o ne tai, ką kartais reikia. Todėl ir pradeda niurzgėti. Bet taip kalba neįsigilinę žmonės. Kai tokiam niurzgliui, radęs laiko, viską paaiškini, jis sutinka, kad nėra taip blogai, kaip galvojo. Nežinomybė visada gąsdina žmones“, – sako LKPB vadovas.
Jis tvirtina, kad įgyvendinus reformą, Lietuvos kriminalinės policijos biuras tampa kažkuo panašus į Jungtinėse Amerikos Valstijose veikiantį Federalinį tyrimų biurą (FTB): „Ten kiekviena valstija turi savo teisines sistemas, policiją ir pan. O Federalinis tyrimų biuras yra visu JAV lygiu dirbanti įstaiga. Lietuvos kriminalinės policijos biuras su savo atsakomybe organizuojant kriminalinės policijos padalinių veiklą šalyje ir tarptautiniu mastu, tampa panašus į FTB. Vokietijoje irgi yra panaši įstaiga – Bundeskriminalamt. Ji koordinuoja visų teritorinių žemių kriminalinės policijos veiklą“.
