„Klausant apie Plungės biudžetą prieš akis iškyla dešimtys VEKS milijonų. (...) Plungės biudžetas prilygsta tų trijų keistų skulptūrų, stovinčių panery, įrengimo išlaidoms“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Seime sakė parlamentaras Jurgis Razma.
Už tris prieštaringų vertinimų sulaukusius kūrinius – Roberto Antinio „Puskalnį“, Mindaugo Navako „Dviaukštį“ ir Vlado Urbanavičiaus „Krantinės arką“ – Neries krantinėje VEKS sumokėjo 275 tūkst. litų.
Tuo metu šiemet Lietuvos kultūros sostinės titulą pelniusi Plungė, pasak šios savivaldybės administracijos direktoriaus Alberto Krauleidžio, suplanuotiems renginiams per metus ketina išleisti 430 tūkst. litų. Tokios sumos turėtų užtekti daugiau nei pusšimčiui didesnių renginių, kurie dar skaidomi į šimtą mažesnių.
Pasak Plungės kultūros centro direktoriaus Romo Matulio, beveik visus metus apimanti Plungės kultūrinė programa yra išdėstyta į tris maršrutus: muzikinį-literatūrinį, sakralinį-istorinį ir meninių galimybių.
Kai kuriuose renginiuose dalyvaus net iki 1000 žmonių.
Iš ilgo renginių sąrašo R.Matulis išskyrė birželio 19–21 d. vyksiantį tarptautinį pučiamųjų orkestrų ir istorinių šokių kolektyvų festivalį, rugpjūtį ir rugsėjį planuojamą IV tarptautinį Mykolo Oginskio festivalį, koncertus barokinėse bažnyčiose.
„Meninių galimybių maršrutas parodo, kad Plungė atvira visoms idėjoms, kad čia galima kurti. Jame dalyvaus menininkai, kurie nori padaryti savo miestui ką nors įdomaus“, – teigė kultūros centro vadovas.
Pavyzdžiui, rugpjūčio 23 d. konceptualaus meno parodą numatyta surengti Platelių ežero dugne, rugsėjo 19 d. vyks vandens bokšto apšvietimo akcija.
„Jaunieji menininkai parodė, kad užleistas erdves – seną kino teatrą, vandens bokštą – galima įdomiai pateikti“, – plungiškių išradingumu džiaugėsi Plungės rajono merė Elvyra Valerija Lapukienė.
Plungės kultūros renginių programoje taip pat yra garso instaliacija Plungės parko laikrodinėje (gegužės 17 d.), sakralinės muzikos ir chorų festivalis (gegužės 30 d.), skulptūros „Angelas“ atidengimas (birželio 6 d.), istorinių nuotraukų instaliacija (birželio 19–21 d.), atraktyvių skulptūrų parko atidarymas (birželio 19–21 d.), šeimų stovykla Pakutuvėnuose (birželio 22–28 d.), „Menininkų dirbtuvės Beržore“ (liepos 8–18 d.) ir kt.
Plungės merė teigė, kad nors sunkmečiu nėra paprasta organizuoti kultūros renginius, ji tvirtino, kad laimėtas titulas suvienijo vietos gyventojus.
Kaip tokio bendruomeniškumo pavyzdį ji pateikė verslininkų ir gyventojų parodytą supratimą siūlymui perdažyti centrinės Plungės gatvės namus.
Kita vertus, merė apgailestavo, kad Vyriausybė ketina sumažinti kultūros centrui renovuoti skirtas lėšas. Anot jos, tokiu atveju į kultūros sostinės renginius žmonės teks eiti per statybvietę.
„Mūsų tikslas parodyti, kad kultūra Plungėje yra ištisus metus, kad kultūriniam turistui čia yra ką veikti, pamatyti bet kokiu metų laiku“, – pristatydamas kultūros sostinės programą sakė R.Matulis.
2009 metais Plungė Lietuvos kultūros sostinės titulą perėmė iš Zarasų. Šis Žemaitijos miestas nacionaliniame konkurse „Lietuvos kultūros sostinė 2009“, kurį organizavo viešoji įstaiga „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“, nurungė 16 Lietuvos miestų ir miestelių.
Konkurso „Lietuvos kultūros sostinė 2009“ vertinimo komisija geriausiu pripažintam projektui „Plungės kultūrinio turizmo maršrutai – nuo savitumo iki globalumo“ skyrė 91,82 balo iš 100 galimų. Laimėjusiam projektui įgyvendinti finansavimą skiria Kultūros ministerija.
