Kitąmet 760 metų sukaktį minėsianti Palanga po Lietuvos kultūros sostinės „skėčiu“ žada sutalpinti per 60 koncertų, daugiau nei 40 parodų, penkis festivalius, kelias miesto šventes.
„Mūsų projektas, kuris laimėjo kultūros sostinės vardą, buvo orientuotas į Palangos specifiką – per parko prizmę, per istoriją, gamtos unikalumą, tai siejant su menais – muzika, vaizduojamaisiais menais, teatru“, – BNS pasakojo Palangos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Vygantas Rekašius.
„Tuo požiūriu buvo ir komplektuojama visa programa. Kai tą programą laikas pakoregavo, palikome tik esminius, ryškiausius sumanymus ir po projekto gaubtu pritraukėme visus mūsų tradicinius renginius, artėjančias reikšmingas datas“, – sakė jis.
Pirmasis didesnis renginys – „Kultūros diena“ – numatomas balandžio 15 dieną. Dauguma kitų renginių vyks nuo gegužės 15 dienos iki rugsėjo 15-osios.
Vasarą žadami ir nauji renginiai – M.K.Čiurlionio muzikos festivalis, „Kultūros naktis prie Baltijos“ su opera „Birutė“, taip pat tradicinis klasikinės muzikos koncertų ciklas „Nakties serenados“. Į Kultūros sostinės programą šiemet įtraukti ir tokie tradiciniai renginiai kaip „Palangos stintos“, Kurorto, Palangos stalo šventės.
Antano Mončio namuose-muziejuje vyks tarptautinis meno festivalis „Antano Mončio dienos“, taip pat numatoma nemažai fotografijos parodų. Be to, žadama išleisti proginį medalį, pastatyti stelą grafams Tiškevičiams. Tikimasi, kad šiais šventiniais metais bus baigtas ir visuomenei perduotas kurorto simbolis Kurhauzas.
„Turime didelę viltį, kad jau rudenį miestui pavyks pabaigti tvarkyti Kurhauzą, ir bus gražus simbolinis miesto simbolio perdavimo kultūrinėms reikmėms aktas“, – teigė V.Rekašius.
Valstybė Kultūros sostinės renginiams Palangoje skyrė triskart mažesnę sumą nei buvo numatyta skirti projektui – 100 tūkst. litų. Pasak V.Rekačiaus, dar maždaug 600 tūkst. litų ketina duoti kurorto savivaldybė. Prie kai kurių renginių finansiškai prisidės juos rengiančios institucijos, pavyzdžiui, Nacionalinė filharmonija.
Pirmą kartą 1253 metais paminėta Palangos gyvenvietė tais laikais buvo prekybos centras, o XIX amžiuje ėmė garsėti kaip pajūrio vasarvietė.
Nuo XVIII amžiaus pabaigos Palangos pajūriu susidomėjo grafai Tiškevičiai. Palangos kurorto atsiradimas siejamas su Juozapu Tiškevičiumi. Jis 1880 metais pastatė pirmąjį viešbutį, pavadintą Kurhauzu, kelias vilas, vasaros teatrą, įrengė maudyklas, 1888 metais pastatė prieplauką su Palangos simboliu tapusiu jūros tiltu.
Iš Palangos į Liepoją grafo garlaivis „Feniksas“ plukdė plytas ir žemės ūkio produkciją, o iš Liepojos – vasarotojus ir maisto produktus. Tuomet į Palangą poilsiauti atvykdavo nemažai rusų.
Po J.Tiškevičiaus mirties Palangą paveldėjęs jo sūnus Feliksas Tiškevičius pastatė naujus dvaro rūmus su angliško stiliaus parku. Tiškevičių rezidenciją Palangoje sukūrė du žymūs Europos architektai: rūmus – vokietis Franzas Heinrichas Schwechtenas, parką – prancūzas Edouardas Francois Andre.
