Laisvės gynėjo sūnus kalbėjo, kad dabar vertybės verčiamos aukštyn kojomis, ar bent jau tolsta nuo Sausio 13-osios – laisvės ir neprievartinio pasipriešinimo prievartai dvasios.
„Juodos spalvos vadinimas balta, atrodo, vis labiau populiarėja. Patriotais save įvardijantys asmenys siūlo Lietuvą kurti be žydrų, raudonų ir juodų. Sausio 13-osios aukas siūloma „atminti švariu patriotų krauju“, rūšiuojant Lietuvos piliečius į turinčius tinkamą ir netinkamą kraują, taip pat dovanojant bilietus į koncertą, kuriame gros ir pronacistinė grupė, svajojusi apie „degantį Šalčininkų rajoną“. Piliečiai yra gąsdinami Europos liberalia demokratija, su kuria mūsų tautinėms vertybėms, esą, nepakeliui, – apie vis drąsėjančius Lietuvos nacionalistus kalbėjo R.Povilaitis. – Negaliu užmiršti vieno susitikimo, kuriame dalyvavo įvairūs prie Lietuvos nepriklausomybės atgavimo prisidėję žmonės. Po mano pasisakymo vienas Nepriklausomybės akto signataras neišlaikęs sušuko – „tolerastai“, taip išreikšdamas savo panieką. Atrodytų, kad tolerancija, kaip ir laisvojo pasaulio pripažintas žmogaus teises ir laisves ginantys žmonės, tapo pamėgtu pašaipos ar netgi pasišlykštėjimo objektu.“
Laisvės gynėjo sūnus pabrėžė, kad nacionalistiniai bei ksenofobiniai šūkiai ar kai kurių Seimo narių pamėgtas atviras neapykantos kurstymas neturi nieko bendro nei su meile savo šaliai, nei su laisve, nei su Sausio 13-osios dvasia.
„Turėtume atsiriboti nuo tokių iniciatyvų, kuriomis meilė ir ištikimybė Lietuvai pavirsta neapykantos kitokiems bendrapiliečiams sėjimu“, – pridūrė jis.
Anot R.Povilaičio, neapykanta ne tik liejasi laisvai, bet ir kartais aptemdo protą ir kritinį mąstymą, mes vis sunkiau pastebime, kad savo neapykantą nukreipiame į silpnesnius ir labiau pažeidžiamus žmones. „Mojuodami savo teise reikšti nuomonę, mes jau kartais nebesuvokiame, kad tai, ką vadiname „nuomonės reiškimu“, kartais pavirsta į oponento drabstymą purvais ir žeminimą. Prievarta ir apgaule XX amžiaus viduryje patekę į totalitarinės valstybės glėbį, patyrę daug smurto iš anos sistemos, mes tarsi patys tapome prievartos kultūros rėmėjais ir jau nebemokame gyventi be prievartos“, – kalbėjo Laisvės gynėjo sūnus.
Prašo atšaukti Nobelio taikos premiją M.Gorbačiovui
R.Povilaitis penktadienį išsiuntęs kreipimąsi į Norvegijos Nobelio taikos komitetą su prašymu apsvarstyti galimybę atšaukti Nobelio taikos premiją, įteiktą buvusiam Sovietų Sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui.
„Mano giliu įsitikinimu, tuometinis Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas, kaip valstybės vadovas, yra atsakingas už SSRS ginkluotųjų pajėgų, SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės ir SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) pajėgų veiksmus 1991m. sausio 13-ąją, kurie vertintini kaip karo nusikaltimai ir/arba nusikaltimai žmoniškumui. Net jeigu minėtosios ginkluotosios pajėgos veikė be M. Gorbačiovo įsakymo (kaip teigia jis pats), jo tylus pritarimas arba nesiėmimas vėliau veiksmų ištirti įvykį ir nubausti asmenis, naudojusius ginkluotą jėgą (kovinius šaudmenis, sunkiąją karinę techniką) prieš civilius asmenis ir civilius objektus, taip pat sudaro pagrindą M. Gorbačiovo atsakomybei pagal tarptautinės baudžiamosios teisės standartus“, – teigė jis.
R.Povilaitis priminė, kad Lietuva jau 21 metus nori ištirti šį įvykį, tačiau M.Gorbačiovas nebendradarbiauja su teisėsauga, o Rusija atmeta teisinės pagalbos prašymus jį apklausti.
„Jo pabrėžtinis nenoras reaguoti į teisėtą Lietuvos reikalavimą teisiškai ištirti šiuos įvykius ir M. Gorbačiovo vaidmenį juose tik patvirtina buvusio SSRS prezidento nehumanišką poziciją, su kuria aš, kaip žmogus, dėl šių įvykių praradęs tėvą, negaliu taikstytis“, – kalbėjo Laisvės gynėjo sūnus.
