Skandalas įsiplieskė praeitą penktadienį, kai likus dienai iki Lietuvos lenkų sąjungos pirmininko rinkimų šias pareigas jau nuo 2002 metų einantį parlamentarą M.Mackevičių išsikvietė Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska. Kaip po šio susitikimo rašė zw.lt, susitikimas truko apie 5 minutes, o iš neoficialių šaltinių buvo žinoma, kad kalbėta apie Lenkų sąjungos suvažiavimą šeštadienį, kuriame ir rinktas pirmininkas.
Perrinktas išplūdo ambasadorę
Pirmininku M.Mackevičius vėl tapo ir beveik po vienbalsio išrinkimo (konkurentų jis neturėjo) žiniasklaidai pažėrė kritikos Lenkijos pusei. Kliuvo ir ambasadorei U.Doroszewskai, kuri į suvažiavimą neatvyko.
Esu kitos valstybės parlamentaras, jeigu Lenkijos prokuratūra turi man klausimų, turi atsiųsti oficialų raštą Lietuvos generalinei prokuratūrai, – sakė M.Mackevičius.
Suvažiavime jis pareiškė, kad Lietuvos lenkų visuomeninę veiklą reikia skatinti, tačiau esą kai kas daro priešingai, ir ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje – tiek tarp politikų, tiek ir žiniasklaidoje.
„Prieita iki to, kad mane vakar iškvietė ambasadorė ir pasakė: „Kaip Lenkijos valstybės atstovė turiu pranešti, kad jūs negalite kandidatuoti.“ Kas tai per diplomatija? Kas per tarptautinė teisė? Kas tai tokio?“ – žurnalistams po išrinkimo piktinosi M.Mackevičius, neigdamas, kad tyčia po tokių žodžių kandidatavo. Esą dalyvavo rinkimuose, nes „žmonės norėjo“. Be to, jis manąs, kad ambasadorės pozicija visai nebūtinai yra Lenkijos valstybės pozicija.
„Aukšto rango valdininkas. Svetimos valstybės. Svetimos valstybės parlamentarui apriboja laisvę ir teises. Aš vadovaujuosi Lietuvos Respublikos teise“, – piktinosi naujasis pirmininkas, kurį citavo zw.lt.
Gavo prokurorų šaukimą
Tiesa, M.Mackevičius pripažino, kad likus savaitei iki Lietuvos lenkų sąjungos suvažiavimo jis gavo šaukimą į Lenkijos prokuratūrą Varšuvoje. Jis sako nežinąs, apie ką norima su juo kalbėti, tačiau neketinantis tokiu būdu bendradarbiauti su prokurorais.
„Nesu berniukas, kuriam galima pamojuoti pirštu. Esu kitos valstybės parlamentaras, jeigu Lenkijos prokuratūra turi man klausimų, turi atsiųsti oficialų raštą Lietuvos generalinei prokuratūrai, kuri išaiškins Seimo narį liečiančias procedūras, nes parlamentaras turi neliečiamybę“, – tokius M.Mackevičiaus žodžius cituoja zw.lt.
Parlamentaras, kalbėdamas su Lenkijos radijo žurnalistu, nevengė ir grubesnių žodžių apie Lenkijos ambasadorę U.Doroszewską, pavadindamas ją „valdininkėliu“.
Laidai „Per patį vidurdienį“, kuri transliuota šeštadienį, jis kalbėjo: „Reikia apsivalyti nuo visokių provokatorių, kišimosi iš išorės, iš Lenkijos pusės, kurie nori mums pastatyti pirmininką, esame savarankiška, demokratiška organizacija, todėl joks valdininkėlis iš Varšuvos neturi mums sukti galvos. (…) Ambasadorė, fondelis kažkoks, vaikšto, suka mums galvą. Ne ką padarėte, ką norite padaryti, kaip Lenkija prisidės, svarbu pirmininkas, tegu jie eina... Bus ne vienas, tai kitas pirmininkas, ne jų reikalas.“
Parama – solidi
2016 metų Lietuvos lenkų sąjungos finansinės ataskaitos aiškinamajame rašte nurodoma, kad tais metais sąjunga gavo iš Lenkijos organizacijų 193,1 tūkst. eurų: fondas „Pomoc Polakom na Wschodzie“ („Pagalba lenkams Rytuose“) skyrė 130,5 tūkst. eurų, o draugija „Wspólnota Polska“ („Lenkijos bendrija“) – 62,59 tūkst. eurų.
Taip pat aiškinamajame rašte nurodoma, kad Lietuvos lenkų sąjungos vadovui darbo užmokestis mokamas nebuvo.
2016 metų Lietuvos lenkų sąjungos finansinės ataskaitos aiškinamajame rašte nurodoma, kad tais metais sąjunga gavo iš Lenkijos organizacijų 193,1 tūkst. eurų.
Visos 2016 metų sąjungos pajamos siekė 224,1 tūkst. eurų, tad nesunku suskaičiuoti, kad be Lenkijos paramos asociacija neišsiverstų.
15min su M.Mackevičiumi susisiekti nepavyko, parlamentaras telefonu neatsiliepia. Pasikalbėti nepavyko ir su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovu Valdemaru Tomaševskiu, jo padėjėja informavo, kad šiuo metu jis yra Europos Parlamento sesijoje.
BNS pacitavo M.Mackevičiaus žodžius, pasakytus „Lietuvos ryto“ televizijai, kuriai jis patvirtino, jog jo vadovaujamai sąjungai fondas pranešė prieš dvejus metus skirtose dotacijose radęs „aritmetinių netikslumų“
„Gal ir yra arytmetyczna niescislosci (aritmetiniai netikslumai – BNS), ką aš žinau. Bet Lenkų sąjunga yra didelė organizacija, turi 15 skyrių, gauna renginiams dotaciją iš Lenkijos. Sakome ačiū, ir jei būna nescislosci, galima pakeisti, pažiūrėti“, – sakė jis.
Fondas: rasta pažeidimų
Fondas „Parama lenkams Rytuose“ išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad 2017 m. sausio viduryje fondas, vykdantis pareigas, susijusias su Lietuvos lenkų sąjungos Pagrindinės valdybos ataskaitų priežiūra ir esminiu bei finansiniu subsidijų vertinimu, „konstatavo rimtus Lenkijos teisės ir pagrindinių apskaitos nuostatų pažeidimus“.
„Buvo vienareikšmiškai teigta, kad dalis lėšų, perduotų Lietuvos lenkų sąjungos Pagrindinei valdybai, nebuvo išnaudota pagal sutartį arba nebuvo įgyvendinta apskritai, kas buvo bandoma nuslėpti nuo fondo „Parama lenkams Rytuose“ valdybos.
Siekdama užtikrinti pilną lenkiškų viešųjų lėšų išlaidavimo ir subsidijų išnaudojimo pagal įstatymą skaidrumą, fondo valdyba, nustačiusi ir patvirtinusi formaliai-teisinius ir apskaitos pažeidimus, pranešė prokuratūrai apie pagrįstą įtarimą dėl nusikaltimo padarius žalą fondui „Parama lenkams Rytuose“ ir Lenkijos Respublikos Valstybės iždui. Fondo „Parama lenkams Rytuose“ valdyba pateikė pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą ir imtis būtinų veiksmų minėtiems nusižengimams ištirti.
Tai smūgis visai lenkų bendruomenei, – įsitikinęs A.Pukšto.
Atsižvelgiant į tarptautinį bylos pobūdį, kuris gali turėti įtakos Lenkijos valstybės interesams, buvo nustatyta speciali tyrimo eiga. Nukentėjusiojo prašymu prokuratūra pagal galiojančius įstatymus vykstančią procedūrą įslaptino. Šiuo metu, atsižvelgiant į vykstančią procedūrą ir jos ypatingą pobūdį, fondo „Parama lenkams Rytuose“ valdyba negali pateikti išsamesnės informacijos“, – rašoma fondo interneto svetainėje paskelbtame pareiškime.
Smūgis visai bendruomenei
Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėjas, Lietuvos lenkas Andžejus Pukšto neslėpė, kad ši situacija yra visokeriopai skandalinga.
„Tai smūgis visai lenkų bendruomenei, nes, iš vienos pusės, mes tų organizacijų turime tikrai daug – apie 50, yra Lietuvos lenkų mokslininkų, teisininkų, dailininkų draugijos, Lenkų diskusijų klubas ir t.t., tačiau Lietuvos lenkų sąjunga yra lyg ir stoginė, pagrindinė organizacija, kuri atstovauja lenkų bendruomenei ir jos teisėms. Galiu pasakyti tik tiek, kad ten seniai kvepėjo negerais dalykais, bet dėl finansinių dalykų nelabai kas iš išorės gali žinoti, kas ten vyksta. Faktas buvo, kad vadovybė neprileisdavo paprastų narių ir neteikdavo informacijos, kas darosi centrinėje valdyboje“, – kalbėjo A.Pukšto.
Vis dėlto jis nemano, kad Lenkija dėl šio skandalo sumažintų finansavimą Lietuvos lenkams – esą jau tarpukariu Lenkija dosniai rėmė tautiečius kitose šalyse, tradicija išlikusi ir iki šiol. Tik pasikeitusi valdžia nusprendė patikrinti, kaip valstybės lėšas skirstė prieš juos valdžiusi „Piliečių platformos“ partija. Tad patikrų sulaukta ir dėl Lietuvos lenkų sąjungai skirto finansavimo.
Paprašytas įvertinti M.Mackevičiaus pasisakymus dėl Lenkijos ambasadorės Lietuvoje U.Doroszewskos, A.Pukšto juos pavadino labai netaktiškais ir nepagarbiais.
„Juolab kad dabartinė Lenkijos ambasadorė turi labai didelį autoritetą Lenkijoje, nes ji dalyvavo „Solidarumo“ ir pogrindžio veikloje. Ji gerbiama nepaisant partinių skirtumų, tikrai yra žinomas žmogus, visuomeninė veikėja, net ne kaip politikė. Man atrodo, M.Mackevičiaus tezės dėl jos autoriteto Lenkijoje bus visiškai atmestos. Ko gero, konservatoriai specialiai į ambasadores parinko tokį žmogų, kuris kaip ir būtų šiek tiek virš nuodėmingos žemės. Tai grandiozinė figūra“, – pagyrų ambasadorei, Lietuvoje pradėjusiai dirbti 2017 m. gegužės pabaigoje, negailėjo A.Pukšto.
Politologas įžvelgia, kad įtakos šis skandalas turės Lenkijos ir lenkų bendruomenės santykiams, tačiau esą ne itin ryškios. Nes organizacijų yra ne viena, atsiranda puikių vietinių iniciatyvų, vargu ar Lenkijos pusė nutrauks ryšius su jomis. O M.Mackevičiui jis palinkėjo nepamiršti, kad politikui, visuomenės veikėjui taikomi keleriopi standartai, todėl reikėtų susimąstyti apie „nepadorų elgesį“.
