„Sveikatos sistema dirba, nieko nepasakysi“, – prierašu palydima nuotrauka, kuria neva iliustruojamas sveikatos priežiūros institucijos registratūros darbas.
Paveikslėlyje raudonu apskritimu apibrėžti telefonai, kurių rageliai – nukelti. Bandantiems į tokią instituciją prisiskambinti tektų išgirsti apie užimtą liniją pranešantį telefono signalą.
Per mažiau nei parą paveikslėliu Lietuvoje pasidalijo 16,4 tūkst. feisbuko vartotojų, o tai reiškia, kad nuotrauką matė dešimtys tūkstančių mūsų šalies gyventojų.
„Nenustebkit, jei bus „apkrautos“ linijos ir negalėsite prisiskambinti.
Šiuo atveju – „ačiu medikams““, – rašo kitas tą pačią nuotrauką skelbęs feisbuko vartotojas.
Šimtai komentatorių piktinasi: esą tai – įrodymas, kodėl Lietuvoje neįmanoma užsiregistruoti pas gydytoją. Tačiau tiesa ta, kad nuotrauka daryta ne Lietuvoje.
Kaimyno problemos
Iš pirmo žvilgsnio sudėtinga nustatyti, kur pateikiama akimirka yra užfiksuota. Baldai, telefonai, kompiuteriai ir kiti prietaisai būdingi įvairių šalių institucijoms.
Tačiau pirmąją užuominą galima pamatyti iliustracijos dešinėje. Ant vieno iš stalčių matomas logotipas su raidėmis „NFZ“. Pasinaudoję „Google“ aptinkame, kad būtent tokiomis raidėmis žymimas Lenkijos nacionalinis sveikatos fondas (lenk. Narodowy fundusz zdrowia). Feisbuke skelbiamoje iliustracijoje matomo logotipo dizainas sutampa su naudojamu Lenkijoje.
Pasikapstę kiek giliau aptinkame, kad pirmomis spalio dienomis analogiška nuotrauka buvo itin aktyviai skelbiama lenkiškai rašančių tviterio ir feisbuko anketų. To pavyzdžių galima pamatyti čia, čia ir čia.
Nuotraukoje matomas logotipas bei tai, kad iliustracija Lenkijoje pradėta dalytis bene savaite anksčiau nei Lietuvoje, rodo, kad socialiniuose tinkluose skelbiamas paveikslėlis veikiausiai skirtas iliustruoti padėtį ne mūsų, o kaimynėje šalyje.
Todėl 15min vertinimu, iliustracija yra tikra, tačiau pateikiama be konteksto. Feisbuko vartotojų pasipiktinimą sukėlę nukelti telefono rageliai užfiksuoti ne Lietuvoje, o Lenkijoje. Jau nekalbant apie tai, kad nėra aišku ir dėl kokių priežasčių taip yra.
Patikimi šaltiniai
Dėmesio socialiniame tinkle ieškančios paskyros moka išnaudoti žmonių emocijas, todėl informacinės erdvės stebėsenos ekspertai pataria vengti įrašų, kuriais bandoma išgauti stiprią skaitytojo emocinę reakciją.
Tokių įrašų autoriai puikiai suvokia, kad emocijomis grįstos žinutės plinta kur kas greičiau ir toliau, nei ramiu tonu pateikiami įrašai.
Informacinę erdvę stebinčių institucijų ir SAM atstovai pataria nenaudoti socialinių tinklų kaip vienintelio informacijos šaltinio ir ypač skeptiškai vertinti bet kokią informaciją, skelbiamą komentaruose.
Raginama rinktis oficialių institucijų, patikimų žiniasklaidos priemonių duomenis bei akylai stebėti, iš kur atkeliauja informacija. Prasidėjus koronaviruso pandemijai, kilo klaidinančios informacijos banga, kartais tyčia skatinama užsienio valstybių.
Oficialią informaciją apie COVID-19 pateikia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
