Įgyvendinant projektą gauti rezultatai sudarys prielaidas institucijoms bei specialistams, dirbantiems su teismo skirtoje valstybės priežiūroje esančiais paaugliais, remtis naujausia bei moksliškai pagrįsta rizikos ir apsauginių veiksnių vertinimo filosofija ir metodologija.
Vienos priežasties nebūna
Mokslininkai pažymi, kad nėra vieno faktoriaus, nulemiančio nusikalstamą elgesį. Jam įtakos turi skirtingos veiksnių kombinacijos.
„Pavyzdžiui, individualūs asmens veiksniai: emocinė būklė, nuostatos, pažintiniai gebėjimai, laisvalaikio leidimo formos. Veiksniai, susiję su tėvais: koks tarpusavio ryšys, kiek emocinės paramos teikia. Bendraamžiai paaugliams irgi yra labai svarbus veiksnys, taip pat ir aplinka – mokykla, kokiame rajone gyvena. Svarbus ir atsako į intervencijas aspektas: kokie paauglio planai ateičiai, kiek jis suvokia, kad turi problemų, ar yra motyvuotas keisti elgesį“, – kalbėjo mokslininkų grupės narė, psichologė Virginija Klimukienė.
Ji pateikė į probacijos pareigūnų akiratį patekusio paauglio, kuris mokykloje sumušė klasės draugus, situaciją. Kūno kultūros pamokoje kamuolį į bendraamžius jis paleido taip smarkiai, kad net sužalojo, taigi, įvykdė smurtinį nusikaltimą.
„Pradėjus aiškintis, kas atsitiko, paaiškėjo, kad paauglys sunkiai mezga socialinius kontaktus. Jis keistai rengiasi, todėl yra pašiepiamas. Visą laiką jis stengėsi ignoruoti patyčias, bet vieną kartą pratrūko. Žinome, kad jis mokosi vidutiniškai. Mokytojai pastebi, kad, jei stengtųsi, galėtų geriau. Net pamokų yra praleidęs. Bet jis labai domisi gamtos mokslais ir informatika.
Ką probacijos specialistui daryti su šiuo atveju? Kaip kalbėtis su paaugliu?
Neturi draugų, vienišius, nepritampantis, didžiąją laiko dalį praleidžia namie prie kompiuterio. Jo šeima gyvena pasiturimai. Tėvai norėtų, kad vaikas būtų kitoks, kad labiau pritaptų. Kiti šeimoje augantys vaikai normalūs, o šitą toks jausmas, kad ligoninėje kažkas apkeitė. Net broliai iš jo tyčiojasi, įsiutęs netgi yra išspyręs jų kambario duris“, – nupasakojo V.Klimukienė.
Ką probacijos specialistui daryti su šiuo atveju? Kaip kalbėtis su paaugliu, juolab kad jo nepažįsta – perskaitė tik teismo nuosprendį. Ar užtenka vykdyti įpareigojimą naktį leisti namie, lankyti mokyklą ir lankytis probacijoje prevenciniam pokalbiui? Ar to užteks rizikai, kad ateityje paauglys nesmurtaus, sumažinti?
„Mūsų tiriamas instrumentas padėtų daug aiškiau prognozuoti situaciją. Naudodamasis šiuo įrankiu pareigūnas surinktų plačią informaciją, kodėl paauglys pratrūko, ir įvertintų riziką, ar ateityje jis smurtaus“, – aiškino V.Klimukienė.
Pirmas kartas – ir paskutinis?
Projekto metu buvo siekiama įvertinti apie 200 probacijos tarnybų, pataisos namų ir socializacijos centrų priežiūroje esančių paauglių rizikos ir apsauginius veiksnius, naudojant struktūruoto specialisto sprendimu paremtą metodiką, tai pat – nuostatoms, asocialiam elgesiui, asmenybės bruožams, sociodemografinėms charakteristikoms skirtus klausimynus bei anketas.
Tyrime dalyvavusių paauglių amžiaus vidurkis siekia apie 17 metų. Didžioji jų dalis – apie 70 proc. – buvo nusikaltę pirmą kartą.
Pareigūnų akiratyje paaugliai atsidūrė dėl įvairiausių pažeidimų nuo miestelio kryžių suniokojimo ar muštynių iki žaginimo, sukčiavimo ar dalyvavimo tarptautinėse automobilių vagystėse.
„Mūsų tikslas – suteikti probacijos pareigūnams ir kitiems su paaugliais dirbantiems specialistams įrankį, kuris padėtų geriausiai pažinti paauglį, įvertinti jo stiprybes ir sunkumus, jo keliamą ir jam kylančią riziką. Tai leistų ieškoti sprendimų, kad pirmas jaunuolio nusikaltimas būtų ir paskutinis“, – aiškino A.Laurinavičius.
Tokiam įrankiui specialistai jau seniai jautė didžiulį poreikį. Iki šiol jie paaugliams bandė pritaikyti suaugusiems nusikaltėliams sukurtus rizikos valdymo instrumentus, tačiau tai nebuvo nei efektyvu, nei prasminga.
„Mūsų tiriamas paauglių vertinimo instrumentas padėtų gerinti specialistų darbo kokybę. Dabar paaugliams nėra jokio instrumento, todėl specialistai dirba arba naudodamiesi bendra profesine patirtimi, arba suaugusiems skirtais instrumentais“, – tyrimo aktualumą pabrėžė V.Klimukienė.
Pasirinko kanadiečius
Teisybės dėlei, lietuviai mokslininkai dviračio neišradinėja. Jų nagrinėjamas instrumentas 2014 metais buvo sukurtas ir ištyrinėtas Kanadoje. Lietuviai tikrina, ar jis galėtų veikti ir pas mus.
„Metodika sukurta vos prieš keletą metų, todėl ji visiškai šviežia net pasaulio kontekste. Tai – naujausia ir pažangiausia, ką galėtume pasiūlyti praktikams“, – sakė A.Laurinavičius.
Jis pažymėjo, kad automatiškai instrumentą perkeliant į kitą kultūrinę terpę ir jo netyrinėjant vietos kontekste būtų gaunamas labai iškreiptas vaizdas: „Reikia patikrinti, kaip instrumentas veiktų konkrečioje mūsų aplinkoje.“
Kodėl mokslininkai pasirinko tirti būtent kanadiečių metodologiją?
„Nes ji orientuojasi į veiksnius, kuriuos dar galima keisti, su kuriais galima dirbti, tai reiškia – į intervencijas. Be to, šis instrumentas koncentruojasi ne tik į paauglio problemas ir sunkumus, bet ir į stiprybes – ką tas vaikas turi pozityvaus? Tai yra labai naujas požiūris, mat kitos pasaulyje naudojamos metodikos kalba tik apie blogybes.
Be to, yra dar vienas modernus momentas: metodologija padeda rinkti informaciją taip, kad instrumentas tiktų ir vaikinams, ir merginoms. Rizikos vertinimo instrumentai paprastai prognozuoja tik vieną specifinį paauglio elgesį, pavyzdžiui, smurtą.
Šis vertinimo instrumentas apima platų spektrą neigiamų pasekmių: smurtas, svaigalų vartojimas, savavališkas nedalyvavimas, savižudybės, savižalojimo rizika, nesirūpinimas sveikata“, – pasakojo V.Klimukienė.
Numatyti ateitį – įmanoma
Mokslininkų tyrinėjamą instrumentą būtų galima pavadinti paauglio analizės schema pagal 25 kriterijus. Kaip jam sekasi mokykloje? Koks santykis su bendraamžiais? Tėvų materialinė padėtis? Aplinka? Žalingi įpročiai ir t.t.
„Įvertinus paauglį pagal šiuos kriterijus, susipažinus su jo istorija galima prognozuoti jo elgseną ir tikimybę nusikalsti. Atsižvelgiant į tai reikėtų sudaryti jaunuoliui skirtų paslaugų žemėlapį: kaip su juo dirbti, kad rizika pakartotinai nusižengti būtų minimali. Taip atrodytų individualizuotas darbas su nuteistaisiais“, – aiškino A.Laurinavičius.
Mūsų rezultatai rodo, kad instrumentas prasmingas, nes absoliučia dauguma atvejų mūsų prognozė buvo teisinga.
Jis pažymėjo, kad šis tyrimas – ne apie problemų sprendimų receptus: „Paslaugos paaugliams – politikos ir išteklių klausimas. Mes tiriama instrumento tinkamumą rizikoms įvertinti – ar jis prasmingas Lietuvai? Mūsų rezultatai rodo, kad prasmingas, nes absoliučia dauguma atvejų mūsų prognozė buvo teisinga.“
„Su paaugliais dirbantiems specialistams šis įrankis padėtų įvertinti realią situaciją ir pagal tai dėlioti veiksmų planą“, – antrino V.Klimukienė.
Grįžimo į doros kelią potencialas
Suaugusiems nusikaltėliams sukurti rizikos vertinimo instrumentai orientuoti į ilgesnę – metų ar net kelerių – perspektyvą. Paauglių gyvenime viskas keičiasi labai sparčiai, todėl elgsenos horoskopas jiems sudaromas trims mėnesiams.
VU mokslininkai paauglius stebi 9 mėnesius. Pradžioje buvo atliktas jų pradinis vertinimas. Tuomet iš skirtingų šaltinių – tėvų, pareigūnų ataskaitos, demografinė padėtis regione – surinkus duomenis apie jaunuolių elgesiui įtakos galėjusius turėti praeities veiksnius ir viską susisteminus prognozuojama, koks jų elgesys bus po trijų mėnesių, o vėliau – ir dar po pusmečio.
„Paprastai tariant, apibendrinę klausimyno duomenis mes išmatuojame paauglio pasikeitimo teigiama linkme ir tapimo geru visuomenės nariu potencialą“, – apibendrino A.Laurinavičius.
Specialistai to laukė seniai
Su paaugliais dirbantys specialistai jau ima suvokti, kaip svarbu išsiaiškinti realią vaiko situaciją – atvejo analizė gali pasitarnauti geram rezultatui ateityje.
„Specialistai turi užduoti sau klausimą: ką man reikia apie paauglį žinoti, kad būtų galima sėkmingai dirbti? Siūlome įrankį, kuris padės sudaryti tą žinių žemėlapį“, – džiaugėsi A.Laurinavičius.
Kaip tinkamai dirbti su įrankiu, kuriuo analizuojami su nepageidaujamu elgesiu susiję 25 veisniai, jau mokėsi Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžių įstaigų darbuotojai iš socializacijos ir dienos centrų, specializuotų mokyklų.
„Specialistai, psichologai ir socialiniai pedagogai mokėsi dirbti su metodika, kaip atlikti vertinimą. Iš jų gavome labai gerą atgalinį ryšį – priemonė padeda matyti pilną vaizdą ir planuoti intervencijas“, – pasakojo V.Klimukienė.
Antrame etape eisime gilyn: kiek paslaugos turi įtakos rezultatams ilgesnėje perspektyvoje.
Didžiulį poreikį paauglių vertinimo metodikoms turi Kalėjimų departamentas, susidomėjimą rodo Specialiosios pedagogikos ir psichologijos ventras, Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba.
„Pirmajame tyrimo etape patvirtinome, kad instrumentas paauglių rizikos vertinimui ir elgesio ateityje prognozavimui yra tinkamas. Antrame etape eisime gilyn: nagrinėsime, kiek paslaugos ir kuo visapusiškesnis darbas turi įtakos jo elgesiui ilgesnėje perspektyvoje“, – kalbėjo A.Laurinavičius.
Kuo didesnė rizika, tuo platesnį intervencijos priemonių arsenalą reikia naudoti.
„Grįžtant prie mūsų aptarto pavyzdžio, probacijos pareigūnas turėtų suvokti, kad patyčios šeimoje ir mokykloje didina pakartotinio smurto riziką. Tai – labai susiję dalykai: patiriu patyčias – duodu atkirtį. Todėl pareigūnas paaugliui galėtų pasiūlyti socialinių įgūdžių lavinimo ar emocijų reguliavimo programą.
Galėtų kalbėtis su mokyklos bendruomene. Turėtų išsiaiškinti, ką paauglys veikia prie kompiuterio – programuoja ar žaidžia? Jei žaidžia: strateginius ar smurtinius žaidimus ir t.t. Galbūt jam rekomenduoti kokį nors IT būrelį, kur jis susirastų draugų ir t.t.“ – galimą veiksmų planą sudarinėjo V.Klimukienė.
„Mūsų tiriamas instrumentas turėtų padėti išsiaiškinti paauglio situaciją, įvertinti rizikas ir sudaryti intervencijas, atsižvelgiant į rizikos veiksnius“, – reziumavo A.Laurinavičius.
Vilniaus universiteto tyrėjų grupės vykdomą projekto „Delikventiškų paauglių elgesio prognozavimas remiantis rizikos ir apsauginių veiksnių įvertinimu“ vadovas yra doc. dr. Alfredas Laurinavičius. Projekto mokslininkų darbo grupės nariai: doc. dr. Ilona Laurinaitytė, doktorantė Virginija Klimukienė, dr. Laura Ustinavičiūtė, Mykolas Baltrūnas. Tyrimą finansuoja Lietuvos mokslo taryba.
