LNM ramina: situacija ant Gedimino kalno nesikeičia ir tikrai nepablogėjo.
„Paskutinėmis vasario mėnesio dienomis pagal parengtą tvarkybos darbų projektą buvo atliekami darbai, susiję su avarinės būklės betoninių rostverkų įtvirtinimu. Šių darbų atlikimui buvo būtina pašalinti dalį laikinos apsauginės plėvelės, kuri saugojo nuošliaužą nuo kritulių. Dabar atidengto šiaurės vakarų šlaito vaizdas yra nuošliauža, įvykusi 2016 m. spalio 10 dieną“, – teigiama trečiadienio vakarą išplatintame muziejaus pranešime.
Šlaitų tvarkybos darbai bus pradėti esant palankioms gamtos sąlygoms.
„Nuolatos atliekamas Gedimino kalno šiaurinio šlaito stebėjimas. Geodeziniais ir geotechniniais sensoriais fiksuojami posvyriai ir poslinkiai. Kadangi tikimybė sulaukti naujų nuošliaužų išlieka, yra kreipiamas dėmesys į menkiausią užfiksuotą judesį“, – užtikrino LNM.
Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų (avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo, remonto) projektiniai pasiūlymai buvo parengti ir nustatyta tvarka patvirtinti remiantis atliktais tyrimais.
Prieš savaitę kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson sakė, kad situaciją dėl pasikartojančių nuošliaužų Gedimino kalne Vilniuje specialistams pavyko stabilizuoti, tačiau nuošliaužų, prasidėjus pavasariui, dar gali būti. Ministrė žurnalistams teigė, kad kalnas šiuo metu dar tvarkomas, stiprinant jį įtvirtinti du rostverkai, įrengti kalno vibraciją matuojantys detektoriai.
Kultūros ministerijos duomenimis, visiems numatytiems Gedimino kalno tvarkybos darbams pernai skirta 300 tūkst. eurų, o šiemet planuojama dar per 800 tūkst. eurų.
Vasario pradžioje LNM savo tinklalapyje paskelbė, kad tyrinėjimų metu ant kalno aptiktos net kelios kapavietės. Neatmetama, kad šiuose kapuose – 1863–1864 metų sukilimo vadovų palaikai.
