„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2019 05 10

Lietuvos narystei ES – 15 metų. Esame namuose – ten, kur ir turime būti

Šiais metais Lietuva kartu su dar devyniomis Europos valstybėmis, įskaitant mums labai artimas Latviją, Estiją ir Lenkiją, švenčia narystės Europos Sąjungoje 15 metų sukaktį.
Gediminas Kirkilas
Gediminas Kirkilas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Kartu su kitais europiečiais galime pasidžiaugti bendrais laimėjimais – augančia ES ekonomika ir sumažėjusiu nedarbu, ES prekybos susitarimais su Kanada ir Japonija bei Paryžiaus klimato susitarimu. Lietuva pagrįstai gali didžiuotis savo indėliu į veiksmingą Rytų partnerystės programą ir vadinamąjį ES Maršalo planą Ukrainai.

Mūsų valstybėje per tuos 15 metų gyvenimas taip pat gerėjo: nuo 2003 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui padidėjo 31 procentiniu punktu, palyginti su ES vidurkiu. Lietuvos vidutinis darbo užmokestis 2004 m. sudarė 24–25 proc. ES vidurkio, o šiais metais jau pasieks 75 procentų.

Lietuvos vidutinis darbo užmokestis 2004 m. sudarė 24–25 proc. ES vidurkio, o šiais metais jau pasieks 75 procentų.

Visiškai sutinku su Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu, kad Europos Sąjunga – pirmiausia taikos ir laisvės projektas. Nuomonių apklausos irgi rodo, kad mūsų šalies žmonės per tuos 15 metų tapo laisvesni, laimingesni ir labiau atsipalaidavę.

Šiandien visa Europa švenčia Europos dieną, ženklinančią nuo Europos Sąjungos susikūrimo dienos pasiektą taiką ir klestėjimą Europoje. Europos diena yra skirta ir 1950 m. Šumano deklaracijai paminėti. Šis tuomečio Prancūzijos užsienio reikalų ministro Roberto Šumano parengtas dokumentas ir padėjo pagrindą Europos integracijai – prie bendro Prancūzijos ir Vokietijos anglies ir plieno pramonių valdymo projekto kviečiant prisijungti ir kitas Europos valstybes.

Šiais metais Europos Sąjungos piliečiai, tarp jų ir Lietuvos, švęs ir vadinamosios Lisabonos (arba Reformų) sutarties įsigaliojimo 2009 m. gruodžio 1 d. dešimtmetį. Pačią Lisabonos sutartį 2007 m. gruodžio 13 d. kaip tuometis Lietuvos Ministras Pirmininkas turėjau labai didelę garbę pasirašyti Lisabonoje, Portugalijoje, kartu su Prezidentu Valdu Adamkumi ir tuomečiu užsienio reikalų ministru Petru Vaitiekūnu.

Lisabonos sutartis iš dalies pakeitė steigiamąją Romos ir Mastrichto sutartis bei yra reikšminga tuo, kad ji padidino Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų galias priimant ES sprendimus, sustiprino subsidiarumo principo taikymą ES įstatymų leidyboje ir taip sumažino demokratijos stygių Europos Sąjungoje.

Įvertindamas šias tris svarbias progas šiais metais – Lietuvos narystės ES 15 metų sukaktį, Šumano deklaracijos 69-ąsias metines ir Lisabonos sutarties įsigaliojimo dešimtmetį – savo kalboje noriu pabrėžti istorinį, filosofinį ir vertybinį buvimo Europos Sąjungoje aspektus.

Pirmiausia istorinis aspektas – prisiminkime, kad Europos Sąjunga buvo sukurta po Antrojo pasaulinio karo, siekiant išvengti naujo karo, susaistant Vakarų Europos valstybes ekonominiais tarpusavio priklausomybės saitais, kad kariauti tarpusavyje tiesiog neapsimokėtų. ES taip pat buvo kuriama siekiant kuo greičiau atkurti Vakarų Europos ekonomiką.

Dabar, praėjus 15 metų nuo Lietuvos įstojimo į ES, darosi net sunku įsivaizduoti, ypač mūsų jaunajai kartai, gimusiai nepriklausomoje Lietuvoje, o juo labiau tiems, kurie pasaulį išvydo naująjį tūkstantmetį, kad Lietuva ir jos žmonės nedalyvavo kuriant Europos Bendrijas šeštajame praeito amžiaus dešimtmetyje ar pertvarkant jas į Europos Sąjungą dešimtajame dešimtmetyje.

Tačiau nereikia pamiršti, kad ir Europa, ir Lietuva už geležinės uždangos siekė tų pačių fundamentalių dalykų. Kaip ir vakariečiai, Lietuvos gyventojai tada troško to paties: taikos, saugumo, stabilumo ir gerovės. Lietuvos žmonės taip pat buvo išgyvenę baisų karą ir be to – dvi sovietų okupacijas bei tremtis.

Dabar pokario istorija dažnai pernelyg ideologizuojama, pateikiama kaip balta ir juoda, kaip kova prieš ir už okupacinį režimą, tačiau pamirštama, kad tiek Vakaruose, tiek Rytuose žmonės norėjo ramybės, geresnio gyvenimo, taikos ir stabilumo.

Ką noriu pabrėžti? Nepaisant geopolitinės padėties, Lietuva ir jos žmonės taip pat buvo prie ES kūrimo ištakų po Antrojo pasaulinio karo. Nors tuo metu tiesiogiai ES kūrime nedalyvavome, bet mokėdami milžinišką istorinę kainą prisidėjome prie ES kūrimo, kad visa Europa būtų saugesnė.

Šiandien Europos Sąjungą toliau kuriame kartu su kitomis ES valstybėmis narėmis ir jų piliečiais. Ir net ne nuo 2004 m. gegužės 1-osios, kai tapome ES nariais, bet anksčiau, kai paskelbėme nepriklausomybę, kai 1995 metais Prezidentas Algirdas Brazauskas pateikė paraišką dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje. Tada ES ir jos vadovai turėjo projektuoti, kokia bus ES ir Europos ateitis, griuvus Berlyno sienai ir posovietinėms valstybėms, tarp jų ir Lietuvai, išreiškus labai aiškų siekį įstoti į ES.

Taigi, Lietuva, tai yra mes, turime savo dalį ES sukūrimo ir dabartinėje istorijoje.

Kalbėdamas apie filosofinį buvimo Europos Sąjungoje aspektą, noriu dar kartą pabrėžti ES valdymo principą, įtvirtintą Sutartyse, kurio įgyvendinimas yra ir visada išliks ES vertybė.

Turiu galvoje subsidiarumo principą, reiškiantį, paprastai kalbant, kad geriausia valdžia yra ta, kuri yra arčiausiai žmonių. Minint Lietuvos 15 metų narystės ES sukaktį, plačiau pakalbėti apie subsidiarumo principą iš esmės pasirinkau dėl vienos priežasties.

Geriausia valdžia yra ta, kuri yra arčiausiai žmonių.

„Brexit“ krizė tęsiasi, Europoje vis dar kyla populistinės radikalios dešinės politinės jėgos ir jų vyriausybės ar koalicijos, kvestionuojančios Europos Sąjungos tikslus ir vertybes.

Visiems europiečiams, įskaitant, be abejonės, ir Lietuvos piliečius, gyventojus ir emigrantus, šiandien ypač svarbu žinoti, kad Europos Sąjunga egzistuoja ne tam, kad atimtų galias, teises ar galimybes iš ES valstybių narių ar jų piliečių, bet kad įgalintų juos dalyvauti priimant savo politinius sprendimus, geriau apgintų jų teises ir suteiktų jiems daugiau galimybių.

1957 m. steigiamojoje Romos sutartyje tiesiogiai subsidiarumo principas neminimas, bet šio principo fragmentai į šią sutartį įtraukti. Subsidiarumo principas oficialiai buvo įtvirtintas Mastrichto sutartimi. Amsterdamo sutartimi Europos Bendrijos steigimo sutartis buvo papildyta Protokolu Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo.

Būtent Lisabonos sutartimi subsidiarumo principas įrašytas į Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalį. Jo tikslas yra užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami kuo arčiau piliečių, ir nuolatos garantuoti, kad bet kokie sprendimai ES lygmeniu yra pateisinami įvertinus galimybes, egzistuojančias nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis.

Priminsiu, per Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai 2013 m. antrąjį pusmetį vadinamasis parlamentinis pirmininkavimo matmuo leido sustiprinti nacionalinių parlamentų ir tarpparlamentinio bendradarbiavimo vaidmenį priimant ES sprendimus taip, kaip numatyta Lisabonos sutartyje, ir tai buvo pastebėta Europos sostinėse ir ekspertų bendruomenėse.

Subsidiarumo principo esmė geriau atsiskleidžia panagrinėjus filosofinius jo pagrindus. Remiantis mūsų filosofu Andriumi Bielskiu, subsidiarumas yra tiek politinis, tiek etinis Europos integracijos principas, kuris, kalbant Aristotelio teleologinės etikos terminais, pabrėžia kultūros ir kultūros įkūnytų žmogaus tikslų svarbą. Subsidiarumas kartu su suverenumo principu taip pat yra vienas iš pagrindinių krikščionybės (ne tik katalikybės) socialinio mokymo principų.

ES projektas yra labai ambicingas. Vykstant milžiniško masto senojo žemyno integracijai, siekiama išsaugoti ir sukurti sprendimų priėmimo žemiausiu įmanomu lygmeniu, tai yra arčiausiai žmonių, mechanizmą.

Subsidiarumo principas (taip pat ir pamatinės ES vertybės, kaip antai žmogaus teisės, laisvės ir lygybė) ir suteikia garantiją, kad ES nekelia grėsmės ES valstybėms narėms ir europiečiams bei sudaro geresnes sąlygas kurti nacionalinę ir asmeninę gerovę. Juk turint šią viziją ir šį pažadą ES ir buvo kuriama.

ES nekelia grėsmės ES valstybėms narėms ir europiečiams bei sudaro geresnes sąlygas kurti nacionalinę ir asmeninę gerovę.

Vertybinis aspektas apima požiūrį į Europos Sąjungą. Lietuvos gyventojai visus tuos 15 metų išliko vieni iš didžiausių euroentuziastų Europoje. Lietuviams iš tiesų labai patinka būti Europos Sąjungoje.

Naujausiais Eurobarometro duomenimis, Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki ES visoje 28 narių organizacijoje (65 proc.). Net 91 proc. lietuvių turi teigiamą ES įvaizdį, jie vertina ES pagarbą demokratijai ir žmogaus teisėms.

Didžioji dauguma lietuvių mano, kad ES siūlo ateities perspektyvas jaunimui. Gana daug Lietuvos gyventojų tiki, kad jų vaikų gyvenimas ES bus lengvesnis negu jų pačių, ir palyginti mažai lietuvių mano, kad jų vaikų gyvenimas bus sunkesnis.

Mano įžvalgos nėra mokslinės; tam reikėtų atsižvelgti į daugiau kintamųjų. Tačiau didelis Lietuvos žmonių pasitikėjimas ES ir ES, kaip užtikrinančios gerovę ir klestėjimą dabar ir ateityje, įvaizdis labai siejasi su Sąjungos pamatiniais tikslais ir jos filosofiniu pagrindu. Nemažėjantis Lietuvos gyventojų entuziazmas dėl ES akivaizdžiai rodo, kad narystė Europos Sąjungoje mums, Lietuvos piliečiams, reiškia grįžimą į Europą, tai yra ten, kur mes ir turime būti.

Šiandien Sibiu, Rumunijoje, kuri šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai, vyksta neformalus ES valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas, kuriame apibendrinamos diskusijos dėl ES ateities ir aptariama tolesnė ES strateginė darbotvarkė.

Europos Komisijos rekomendacijose pabrėžiamas vieningesnės, stipresnės ir demokratiškesnės ES kūrimas vis labiau nenuspėjamame pasaulyje. Pasak Komisijos Pirmininko Žano Klodo Junkerio (Jeanne-Claude Juncker), „kiekvienos kartos pareiga – siekti, kad dabartinių ir būsimų Europos Sąjungos piliečių gyvenimas gerėtų. Taip pat reikia tesėti ne kartą duotą pažadą užtikrinti taiką, pažangą ir gerovę. Tam, kad Europa klestėtų, ES valstybės narės turi veikti kartu.“

Šiandien šioje visos Europos šventėje Seime vieši Lenkijos Seimo Pirmininkas (Marszalka) Marek Kuchcinski ir Senato Pirmininko pavaduotojas Bogdan Borusewicz. Lenkija, kaip ir Baltijos valstybės – Latvija ir Estija, buvo ypatingos Lietuvos partnerės grįžtant į demokratinę Europą: stojant į Europos Sąjungą mes ir konkuravome, ir besąlygiškai sirgome viena už kitą. Lietuva visada išliks dėkinga Lenkijai už tai, kad ši strateginė mūsų partnerė, keleriais metais anksčiau įstojusi į NATO, labai palaikė Lietuvą jos kelyje į organizaciją, šiandien garantuojančią abiejų valstybių ir visos Europos saugumą.

Narystė ES nėra duotybė. Vertinkime tai, ką turime, – Lietuvos narystę ES ir pačią Europos Sąjungą. Lietuva grįžo namo į Europą – ten, kur ir turime būti.

Seimo Pirmininko pavaduotojo, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko Gedimino Kirkilo kalba 2019 m. gegužės 9 d. Seimo iškilmingame minėjime, skirtame Lietuvos 15 metų narystei Europos Sąjungoje ir Europos dienai.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš LSDDP rinkiminės sąskaitos

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs