Tai nutiko prieš mėnesį. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnas legaliai važiavo į Baltarusiją asmeniniais tikslais.
Baltarusių pasieniečiai patikrino asmens tapatybės dokumentus, vizą, nuskenavo dokumentus ir netikėtai pasikvietė Lietuvos pareigūną privačiam pokalbiui į kitą patalpą, esančią šalia pasienio kontrolės patikrinimo punkto.
Ten sėdėjo vyriškis, dėvėjęs civilio rūbus. Neprisistatė.
„Pirmiausiai manęs paklausė, ar žinau, ko mane čia atvedė ir ar man kas nors pasakojo, ir ar aš girdėjau, kad baltarusių pasienio poste gali iškviesti tokiam pokalbiui. Atsakiau, kad nieko panašaus nesu girdėjęs ir į Baltarusijos Respubliką vykstu teisėtai, nieko nepažeisdamas“, – šių metų kovo 13 dieną savo raporte rašė pareigūnas.
Pradžioje jie bando elgtis mandagiai ir korektiškai. Klausia, kur dirba pasienietis, kaip seniai tarnauja, kokias pareigas užima. Jeigu pamatytų, kad pokalbis vystosi sėkmingai, tai viskas peraugtų į kitą bendravimo lygį, – sakė D.Škarnulis.
Apie incidentą pasienietis pranešė VSAT Imuniteto skyriui. Žvalgų komanda tiria atvejus, kai priešiškų šalių specialiosios tarnybos bando verbuoti Lietuvos pareigūnus.
„Pradžioje jie bando elgtis mandagiai ir korektiškai. Klausia, kur dirba pasienietis, kaip seniai tarnauja, kokias pareigas užima. Jeigu pamatytų, kad pokalbis vystosi sėkmingai, tai viskas peraugtų į kitą bendravimo lygį ar net užduočių formavimą“, – aiškino Imuniteto skyriaus viršininkas Darius Škarnulis.
Pareigūnas sako, kad pastaruoju metu pasienyje jaučiamas didelis Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos aktyvumas.
Žinomų verbavimo atvejų – padvigubėjo
Nepažįstamieji rusai ar baltarusiai, apsirengę lyg civiliai, prisistato žaibiškai. Vos tik Lietuvos pareigūnas bando kirsti sieną. VSAT žvalgyba spėja, kad šalia Rusijos ir Baltarusijos pasienio kontrolės punktų visuomet yra specialiųjų tarnybų atstovų.
„Galima sakyti, kad pasienietis atvažiuoja ir jau laukia kažkokie civiliai asmenys. Nėra taip, kad jie prisistato po valandos ar dviejų. Spėčiau, kad jų darbo vieta irgi netoli sienos. Aišku, niekas neprisistato, kokiai tarnybai atstovauja“, – pasakojo Imuniteto skyriaus viršininkas.
Susidaro įspūdis, kad tų šalių specialiosios tarnybos gavo didelę, generalinę užduotį, nes pastaruoju metu labai jaučiamas suaktyvėjimas. Beveik kiek mūsų pareigūnų važiavo per sieną, tiek sulaukė kažkokio dėmesio, – sakė D.Škarnulis.
Valstybės saugumo departamentas savo grėsmių vertinime pabrėžė, kad į Lietuvos pareigūnus taikosi Rusijos žvalgybų SVR arba GRU ir Baltarusijos slaptosios tarnybos KGB atstovai.
„Susidaro įspūdis, kad tų šalių specialiosios tarnybos gavo didelę, generalinę užduotį, nes pastaruoju metu labai jaučiamas suaktyvėjimas. Beveik kiek mūsų pareigūnų važiavo per sieną, tiek sulaukė kažkokio dėmesio“, – sakė D.Škarnulis.
2013 metais apie bandymus verbuoti Imuniteto skyriui pranešė du pasieniečiai.
Pernai Lietuvos pareigūnus keturis kartus bandė verbuoti baltarusiai ir vieną kartą rusai.
Per šių metų kovo mėnesį Imuniteto skyrius gavo dviejų pasieniečių pranešimus apie kontaktus su Baltarusijos specialiosiomis tarnybomis.
Kodėl pastaruoju metu suaktyvėjo priešiškų valstybių žvalgyba?
Prašo informacijos apie kontrabandininkus
Pasieniečių žvalgų vadas D.Škarnulis sako, kad vienas iš tokio verbavimo tikslų – surinkti kriminalinės žvalgybos informacijos apie nusikaltėlius. Tokį įspūdį sudaro rusų ir baltarusių klausimai, kuriuos užduoda verbuojamiems pareigūnams.
„Mes turime kriminalinę žvalgybą, jie – operatyvininkus. Vienas iš jų tikslų yra surasti šaltinį Lietuvoje, kuris teiktų informaciją, naudingą tiriant bendro pobūdžio nusikalstamas veikas: kontrabandą, nelegalų gabenimą per sieną ir panašiai“, – aiškino Imuniteto skyriaus viršininkas.
Vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų verbuojamiems pasieniečiams: ar galėtumėte teikti informaciją apie jūsų užkardoje sulaikytus Rusijos arba Baltarusijos piliečius.
Tarkime, vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų verbuojamiems pasieniečiams: ar galėtumėte teikti informaciją apie jūsų užkardoje sulaikytus Rusijos arba Baltarusijos piliečius.
„Būna tokių situacijų, kad baltarusiai kažkokį žmogų praleidžia, o mūsiškiai – sulaiko. Jiems reikia informacijos apie tą asmenį, kad žinotų, kokia veikla užsiima. Tai labiau profesinis interesas“, – sakė D.Škarnulis.
Imuniteto skyriaus viršininkas pasakojo, kad vieną VSAT pareigūną baltarusių šnipai net pagyrė: „Pasakė, jog žino, kad tas pareigūnas labai gerai dirba, kontrabandininkai bijo važiuoti per jo pamainą, ir paprašė jiems teikti informaciją apie Baltarusijos kontrabandininkus. Pareigūnas atsisakė, jie padėkojo už pokalbį ir atsisveikino.“
Tačiau dažniausiai priešiškų šalių šnipai bando spausti ar net šantažuoti Lietuvos pasieniečius.
Domina teisėsaugos institucijos
Didžiausią nerimą kelia pagrindinė Rusijos ir Baltarusijos specialiųjų tarnybų aktyvumo priežastis – šnipai renka duomenis apie padėtį pasienyje ir Lietuvos teisėsaugos institucijas. Šiuo atveju, VSAT.
„Jie klausia pasieniečių, kokia yra sienos apsaugos infrastruktūra, kaip veikia užkardos, kada keičiasi pamainos, kokiais automobiliais važinėja, ką mato duomenų bazėse, ar gali pamatyti, pavyzdžiui, skolininkus“, – pasakojo D.Škarnulis.
Priešiškų šalių žvalgyba klausinėja tik tokių dalykų, kuriuos gali žinoti to rango pareigūnas.
Jie klausia pasieniečių, kokia yra infrastruktūra, kaip veikia užkardos, kada keičiasi pamainos, kokiais automobiliais važinėja, ką mato duomenų bazėse, ar gali pamatyti, pavyzdžiui, skolininkus, – pasakojo D.Škarnulis.
Tarkime, vadinamojoje žaliojoje juostoje dirbantis pasienietis gali turėti informacijos apie savo užkardą, turimą techniką, ginkluotę, pareigūnų pasirengimą, sienos stebėjimo įrangą. Tačiau nežinos strateginės reikšmės dalykų.
„Žaliojoje juostoje dirbantis pasienietis neatsakys į klausimus, susijusius su krašto apsaugos sistemos pajėgumais, nes jis apie juos nežino“, – paaiškino D.Škarnulis.
Be to, dalis verbuotų pareigūnų pasakojo, kad Baltarusijos agentai domėjosi net pačiu VSAT Imuniteto skyriumi.
„Matyt, jiems yra formuluojama užduotis rinkti duomenis apie anos pusės žvalgybininkus. Kai kurie baltarusiai tiesiai šviesiai klausia mūsų pareigūnų: ar pažįsti operą tokį ir tokį. Vienam pasieniečiui rodė kriminalinės žvalgybos pareigūno nuotraukas, klausė ar pažįsta jį. Patys nesakė, kas jis toks ir kodėl domisi, tiesiog, rodė nuotraukas“, – pasakojo D.Škarnulis.
Iš pasieniečio, griežtai atsisakiusio bendrauti su Baltarusijos specialiosiomis tarnybomis, raporto: „Aleksejus (vardas, kuriuo prisistatė baltarusių šnipas, – aut. past.) man pasakė, kad aš daugiau į Baltarusiją nebevažinėsiu. Tada paklausė manęs, ar aš pažįstu operus X ir Y. Atsakiau, kad girdėtos pavardės, bet nežinau, ar neklystu.“
Grasinimai nebeįleisti į šalį neišgąsdino šio pasieniečio.
Bandė šantažuoti pasienietį
Tokie pokalbiai trunka apie pusvalandį. Lietuvos pareigūnai supranta, kad rusai ar baltarusiai gali bandyti taikyti psichologinį spaudimą, tačiau realių poveikio priemonių neturi. Tačiau vienas lietuvis buvo patekęs į sudėtingą situaciją.
VSAT pareigūnas bandė kirsti Rusijos sieną, kai pastebėjo, kad praėjusią dieną pasibaigė vizos galiojimo laikas.
„Rusijos pasieniečiai pradėjo pildyti administracinės teisės pažeidimo protokolą, tačiau tuo metu atvažiavo civiliai asmenys ir jį išsivedė. Su juo kalbėjo apie 2-3 valandas, uždavė visokiausių klausimų, nes pajautė, kad gali bandyti paspausti“, – aiškino Imuniteto skyriaus viršininkas.
Pradėjo pildyti administracinės teisės pažeidimo protokolą, tačiau tuo metu atvažiavo civiliai asmenys ir jį išsivedė. Su juo kalbėjo apie 2-3 valandas, uždavė visokiausių klausimų, – sakė D.Škarnulis.
Iš pasieniečio pranešimo Imuniteto valdybai: „Manęs klausė, ar Lietuvoje yra taikomos nuobaudos pasieniečiams, kai jie veža kontrabandą arba girti vairuoja. Atsakiau, kad yra. Tada pasakė, kad yra dvi išeitys. Viena išeitis, kad jie surašo baudą už negaliojančią vizą bei parašo, kad aš vežiau kontrabandą, ir nusiunčia viską į rinktinę. Kita išeitis, kad jie tuos dokumentus pasilieka sau, nesiunčia į rinktinę ir, kad galbūt nereikės pinigų mokėti, bet už tai turėsiu teikti informaciją.“
Imuniteto skyriaus viršininkas pabrėžė: jeigu VSAT pareigūnas būtų padaręs rimtesnį pažeidimą, tai Rusijos agentai būtų dar smarkiau spaudę lietuvį.
Pareigūnas nesutiko bendradarbiauti, todėl Rusijos teisėsauga pranešė apie pažeidimą VSAT. Tiesa, išgalvotą istoriją apie kontrabandą – nutylėjo.
Kaltino dokumentų klastojimu
Kaip Rusijos arba Baltarusijos specialiosios tarnybos sužino, kad sieną kertantis lietuvis yra pareigūnas?
„Kai pareigūnai pildo dokumentus, reikalingus gauti vizą, turi nurodyti savo darbovietę. Greičiausiai, šitie duomenys yra suvedami ir kai tokie asmenys kerta sieną, tai Baltarusijos ar Rusijos tarnybos gauna pranešimą, kad Lietuvos pasienietis yra punkte“, – aiškino D.Škarnulis.
Pasitaiko ir tokių atveju, kad pasieniečiai vizas darosi per privačias bendroves ir nenurodo darbovietės. Tačiau priešiškų šalių šnipai vis tiek žino, kad sieną kertantis žmogus yra Lietuvos pareigūnas.
Pasitaiko ir tokių atveju, kad pasieniečiai vizas darosi per privačias bendroves ir nenurodo darbovietės. Tačiau priešiškų šalių šnipai vis tiek žino, kad sieną kertantis žmogus yra Lietuvos pareigūnas. Tada specialiųjų tarnybų atstovai bando šantažuoti lietuvį.
Tada rusų ir baltarusių specialiųjų tarnybų atstovai bando šantažuoti lietuvį esą darbovietės nenurodymas yra dokumentų klastojimas, labai didelis nusikaltimas.
Vienas pasienietis į tokią situaciją pateko, kai buvo sulaikytas Baltarusijos pasienio miestelyje.
Pranešime Imuniteto skyriui pareigūnas rašė: „Nuvažiavau į degalinę. Pastebėjau, kad prie degalinės išvažiavimo privažiavo milicijos automobilis ir iš jo išlipo milicijos pareigūnas.
Man pajudėjus iš degalinės mane iškarto sustabdė ir paprašė pateikti dokumentus. Pateikus dokumentus pasakė, kad man pretenzijų neturi, bet keletą klausimų norėtų užduoti migracijos tarnyba. Tada pastebėjau, kad jo automobilyje sėdi civiliai apsirengęs asmuo.
Pateikus dokumentus pasakė, kad man pretenzijų neturi, bet keletą klausimų norėtų užduoti migracijos tarnyba. Tada pastebėjau, kad jo automobilyje sėdi civiliai apsirengęs asmuo, – iš pasieniečio raporto.
Milicininkas pas save pasiliko automobilio registracijos dokumentus ir liepė važiuoti paskui jį.
Nuvažiavome prie kažkokio pastato, automobilį liepė palikti tarnybiniam transportui skirtoje aikštelėje. Ant pastato kabėjo lentelė, bet ji buvo per toli ir užrašo neįskaičiau. Tada priėjo civilis asmuo ir prisistatė migracijos tarnybos pareigūnų bei paprašė užeiti į pastato vidų.
Ten sėdėjo civilis asmuo, kuris irgi prisistatė migracijos tarnybos pareigūnu. Jis paklausė, kaip aš darausi vizą.“
Tą kartą baltarusiai pareiškė, kad lietuvis esą klastojo dokumentus – nurodė, kad keliauja pas giminaičius, tačiau nuvyko pas kitus žmones. Grasino ir siūlė bendradarbiauti.
Imuniteto valdybos viršininkas D.Škarnulis pasakojo, kad toks kabinėjimasis dažniausiai neišmuša pareigūnų iš vėžių. Nors rusai ir baltarusiai grasina išsiųsti pasienietį iš šalies ir pranešti VSAT darbovietei, tačiau tokiais atvejais pareigūnai atšauna: jeigu tik matote tikrą pagrindą, tai pirmyn.
D.Škarnulis pasakojo, kad toks kabinėjimasis dažniausiai neišmuša pareigūnų iš vėžių. Nors rusai ir baltarusiai grasina išsiųsti pasienietį iš šalies ir pranešti VSAT darbovietei, tačiau tokiais atvejais pareigūnai atšauna: jeigu tik matote tikrą pagrindą, tai pirmyn.
„Jų pasieniečiai gali uždavinėti klausimus, susijusius su kelionės tikslu: kur važiuoji, kur gyvensi, ar turi pinigų pragyvenimui. Tai standartiniai klausimai. Bet kai pradeda klausinėti, kur pareigūnas dirba arba kaip aprūpinta jo užkarda, jis turi teisę neatsakinėti“, – aiškino D.Škarnulis.
Jeigu tokioje situacijoje priešiškos specialiosios tarnybos pradeda grasinti, tai Lietuvos pareigūnams rekomenduojama turėti mūsų šalies diplomatinės atstovybės numerį ir kreiptis pagalbos.
Turės pranešti apie keliones
Ketvirtadienį VSAT patvirtino naujas taisykles, kurios bus taikomos pareigūnams, vykstantiems į užsienį.
Pasieniečiai, kurie tarnybiniais tikslais važiuos į Rusiją ar Baltarusija, privalės apie tai pranešti Imuniteto skyriui ir išklausyti rekomendacijų apie grėsmes.
Tiems pareigūnams, kurie sieną kirs ne darbo tikslais, bus rekomenduojama pasikonsultuoti apie tykančius pavojus.
Iš užsienio sugrįžę pareigūnai turės atsakyti į Imuniteto skyriaus klausimus, susijusius su priešiškų valstybių specialiųjų tarnybų veikla.
Tokius klausimynus turi pildyti Lietuvos kariuomenės atstovai, Valstybės saugumo departamento ir policijos pareigūnai.
Panašios VSAT taisyklės galiojo iki 2007 metų. Tačiau vienas pareigūnas, gavęs nuobaudą už tai, kad nepranešė apie kelionę į užsienį, apskundė sprendimą teismui. Buvo nustatyta, kad tokia tvarka varžo asmens judėjimo laisvę.
„Mes tikimės, kad esant tokioms aplinkybėms, tokioms geopolitinėms aplinkybėms, tokių situacijų bus išvengta. Juolab, kad mes nevaržome asmens judėjimo laisvės, tik prašome apie tai pranešti. Tai daroma argumentuotai ir kilniais tikslais, o ne tam, kad apkrautume pareigūnus biurokratija“, – sakė Imuniteto skyriaus viršininkas.
Pataria nevažiuoti į priešiškas šalis
Rusijos ir Baltarusijos specialiosioms tarnyboms vis aktyviau darbuojantis mūsų pasienyje, todėl VSAT konsultuoja pareigūnus apie tai, kaip išvengti grėsmių.
„Pirmasis ir pats svarbiausias patarimas – nevažiuoti į tas šalis, jei nėra labai svarbaus reikalo. Dažniausiai, pasieniečiai važiuoja dėl pigesnių degalų, tačiau kainų skirtumas šiuo metu yra mažas. Tai nėra pagrįsta priežastis taip rizikuoti“, – kalbėjo D.Škarnulis.
Dažniausiai, pasieniečiai važiuoja dėl pigesnių degalų, tačiau kainų skirtumas šiuo metu yra mažas. Tai nėra pagrįsta priežastis taip rizikuoti, – kalbėjo D.Škarnulis.
Pareigūnai, kurie Rusijoje ar Baltarusijoje lanko giminaičius, važiuoja tarnybiniais tikslais, privalo įvertinti savo padėtį.
Potencialiais taikiniais gali tapti ne tik daug informacijos turintys pasieniečiai, bet ir susikompromitavę.
Pavyzdžiui, Lietuvos pasienietis dalyvauja tarptautinėje kontrabandoje, padeda lietuvių grupuotei, kuri bendradarbiauja su baltarusiais. Pasitaiko tokių atvejų, kad VSAT kriminalinė žvalgyba dar nebūna prisikasusi iki tokio pareigūno, o Baltarusijos specialiosios tarnybos jau žino apie susikompromitavusį pasienietį.
„Labai svarbu yra tai, kad tokiose šalyse reikia laikytis visų teisės aktų, vengti net pačių smulkiausių pažeidimų, kad specialiosios tarnybos neturėtų net menkiausio pagrindo pasinaudoti susidariusia situacija“, – aiškino Imuniteto skyriaus viršininkas.
Labai svarbu yra tai, kad tokiose šalyse reikia laikytis visų teisės aktų, vengti net pačių smulkiausių pažeidimų, kad specialiosios tarnybos neturėtų net menkiausio pagrindo pasinaudoti susidariusia situacija, – aiškino D.Škarnulis.
Taip pat, pareigūnams siūloma vengti bet kokių atsitiktinių santykių, bendravimo su nepažįstamais žmonėmis, vakarėlių ir pasilinksminimų viešose vietose.
„Aišku, labai norint, galima pabandyti sufalsifikuoti kažkokią situaciją, imituoti pažeidimą, tačiau tai jau vis tiek yra sudėtingesnis procesas. Tokių veiksmų būtų imamasi, jeigu tas žmogus būtų labai reikalingas, kažką daugiau žinotų“, – D.Škarnulis.
Pareigūnai sako, kad neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek tiksliai būna verbavimo atvejų, nes VSAT žvalgai nėra tikri, jog pasieniečiai visais atvejais informuoja Imuniteto skyrių.
Tikimasi, kad įvedus naująją tvarką tikrosios padėties vaizdas bus tikslesnis.
