Tai įvyko 2015 metų gegužės mėnesį.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnas bandė legaliai kirsti Rusijos sieną.
Lietuvio dokumentai ir automobilis buvo tvarkingi, tačiau rusų pasienietis vis tiek turėjo papildomų klausimų.
„Iš tikrinančio pasieniečio sulaukiau daugybės klausimų. Kiek uždirbu, koks atlyginimas, kokias pareigas užimu, už ką esu atsakingas, ar esu patenkintas savo darbu“, – raporte apie šį įvykį rašė lietuvis pareigūnas.
Po kelių akimirkų Rusijos pasienietis pradėjo klausinėti apie VSAT pareigūnų skaičių konkrečiose užkardose, jų turimą ginkluotę, pistoletų ir automatų kiekį, ar Lietuvos pasienyje yra dislokuota sunkiosios ginkluotės, kur laikomi NATO oro policijos misijos naikintuvai.
Rusijos pasienietis pradėjo klausinėti apie VSAT pareigūnų skaičių konkrečiose užkardose, jų turimą ginkluotę, pistoletų ir automatų kiekį, ar Lietuvos pasienyje yra dislokuota sunkiosios ginkluotės, kur laikomi NATO oro policijos misijos naikintuvai.
Lietuvis pasakė, kad nesiruošia atsakinėti į tokius klausimus, todėl rusai jį paleido.
Pasienietis apie incidentą pranešė VSAT Imuniteto skyriui, kurio viena iš užduočių – tirti atvejus, kai priešiškų šalių specialiosios tarnybos bando verbuoti Lietuvos pareigūnus.
Per 2015 metus šie kriminalistai gavo 6 tokius pranešimus.
„Susidomėjimas jaučiamas tiek iš Rusijos, tiek iš Baltarusijos pusės“, – sakė VSAT Imuniteto skyriaus viršininkas Darius Škarnulis.
Ryškėja viena nauja tendencija. Rusai ir baltarusiai vis aktyviau klausinėja apie Lietuvos karinį pasirengimą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Lietuvos pareigūnų raportuose – liudijimai apie rusų ir baltarusių šnipų bandymus juos užverbuoti
Spaudimas – per karą Ukrainoje
Tokie Rusijos ir Baltarusijos šnipų žaidimai prasidėjo maždaug 2014 metų pabaigoje, kai Ukrainoje jau visu smarkumu liepsnojo Kremliaus užkurtas karas.
VSAT Imuniteto skyrius pradėjo gauti pranešimų apie tai, kad nuvykę į svetimą šalį Lietuvos pasieniečiai sulaukdavo nepageidaujamo dėmesio.
Tuo metu jie pradėjo spausti mūsų pareigūnus, kurie važiuodavo įsipilti pigesnių degalų. Pradžioje mandagiai bandydavo klausti apie mūsų tarnybą, darbo specifiką, o nesulaukę atsakymų – naudodavo spaudimą, – pasakojo kriminalistas D.Škarnulis.
„Tuo metu jie pradėjo spausti mūsų pareigūnus, kurie važiuodavo įsipilti pigesnių degalų. Pradžioje mandagiai bandydavo klausti apie mūsų tarnybą, darbo specifiką, o nesulaukę atsakymų – naudodavo spaudimą“, – pasakojo kriminalistas D.Škarnulis.
Situacijos būna panašios: Lietuvos pareigūnas atvyksta į kitą šalį pigesnių degalų, per dokumentų patikrinimą Rusijos ar Baltarusijos pasieniečiai jį netikėtai išsikviečia į administracines patalpas, ten lietuvio jau laukia nepažįstami asmenys, kurie pradeda uždavinėti klausimus, šantažuoti ir siūlyti bendradarbiavimą.
„Pagal pareigūnams užduotus klausimus galime spėti, kad jie bando praplėsti savo informacijos šaltinių ratą. Jiems reikia žmonių, galinčių teikti informaciją apie Lietuvos pasienio tarnybą, jos pajėgumus, tikslus. Taip pat jiems reikia žinių apie mūsų atliekamus tyrimus, susijusius su jų šalių piliečiais“, – sakė D.Škarnulis.
Bandė spausti elektroninio pašto adresu
Į tokią situaciją pakliuvo Lietuvos pasienietis, 2015 metų vasarą bandęs įvažiuoti į Rusiją pigesnių degalų.
„Vyriškis iš karto priėjo prie manęs ir į mane kreipėsi vardu. Jis pasakė, kad žino, kad aš dirbu Lietuvos pasienio tarnyboje. Sakė nepagalvoti nieko blogo, bet iškart paprašė mano konsultacijos dėl mano darbo specifikos. Jis paprašė jam retkarčiais teikti informaciją apie Lietuvos pasienio tarnybą“, – raporte rašė pareigūnas.
Rusijos pasieniečiai aiškino lietuviui, kad anksčiau gaudavo informaciją tiesiai iš VSAT, tačiau pasikeitus šalių santykiams tas bendravimas nutrūko, todėl jie dabar ieško naujų šaltinių.
„Jis iš karto paklausė, ar aš ką nors žinau apie Lazdijų rinktinės panaikinimą, nes laikraščiuose rašo, o jie neturi jokios informacijos. Aš atsakiau, kad nežinau. Jis pasakė, kad nebijočiau atsakyti, nes mano atsakymai man neigiamų pasekmių nesukels, bet jie man galėtų padėti tuo atveju, jeigu man ateityje kiltų kokių problemų“, – rašė lietuvis.
Jis rusams pasakė, kad yra davęs priesaiką Lietuvos valstybei, todėl nesiruošia teikti jokios informacijos.
Rusijos pasieniečiai dar bandė spausti lietuvį, parodė kažkokį lapą su jo elektroninio pašto adresu, tačiau pareigūnas nepasidavė ir nuėjo nuo nepažįstamojo.
Laikė 2 valandas ir atėmė vizą
2015 metų spalį kitas Lietuvos pareigūnas nuvyko į Baltarusiją. Prie pat sienos esančioje degalinėje jis prisipylė degalų ir jau ketino grįžti atgal, tačiau situacija pasisuko netikėtai.
Iš pasieniečio raporto: „Atvykus į pasienio kontrolės punktą buvo atliktas standartinis transporto priemonės bei dokumentų patikrinimas, tačiau dokumentai buvo tikrinami 2 val., kurioms praėjus atėjęs pamainos vyresnysis man pranešė, kad man yra panaikinama viza ir 5 metus, iki 2020 metų, bus uždrausta atvykti į Baltarusijos Respubliką.“
Lietuvos pareigūnas bandė išsiaiškinti, kas nutiko. Jam žodžiu buvo paaiškinta, kad toks yra jų Baltarusijos saugumo tarnybos nurodymas.
„Tame punkte nėra didelių transporto srautų, todėl natūralu, kad mūsų pareigūnas buvo nepatenkintas tokiu dirbtiniu užlaikymu. Jis pradėjo dėl to reikšti pretenzijas. Matyt, baltarusiai suprato, kad jiems nieko nepavyks, todėl nusispjovė, panaikino vizą ir paleido“, – svarstė D.Škarnulis.
VSAT Imuniteto skyriaus kriminalistai spėja, kad Lietuvos pareigūną buvo bandoma užlaikyti pasienio kontrolės punkte, nes su juo norėjo susitikti Baltarusijos KGB atstovai.
Matyt, jie užtruko, todėl baltarusiai pasieniečiai lietuvį paleido, panaikinę prieš kelias dienas teisėtai išduotą vizą.
Bando įklampinti dėl smulkių pažeidimų
Pagrindinis įrankis, kuriuo bandoma palenkti Lietuvos pareigūnus, tai – smulkūs taisyklių pažeidimai ir formalumai.
Prašyme išduoti Baltarusijos vizą privaloma atsakyti į daugybę klausimų, kurių dalis atrodo nesusijusi su kelionėmis. Tarkime, privaloma nurodyti darbovietę, užimamas pareigas, tikslų gyvenamosios vietos adresą Lietuvoje, net savo elektroninį paštą.
„Kai kurie iš tų klausimų tikrai atrodo keistai, bet mes savo pareigūnams nuolat pabrėžiame, kad negalima duoti jokio pagrindo spaudimui, todėl viską reikia užpildyti tiksliai“, – pasakojo VSAT Imuniteto skyriaus viršininkas D.Škarnulis.
Tam, kad Lietuvos pareigūnas būtų sulaikytas ir apklaustas Baltarusijos KGB, užtenka ir labai formalaus preteksto – neįrašyti savo darbovietės arba netiksliai nurodyti kelionės tikslą.
Pavyzdžiui, prašymuose išduoti vizą lietuviai dažnai nurodo, kad važiuos pas savo giminaičius Baltarusijoje, bet dažniausiai jų kelionės baigiasi pirmoje degalinėje. Tai nėra nusikaltimas, tačiau to užtenka bandymui verbuoti.
„Tada jie sako, kad dokumentai yra suklastoti, melagingas kelionės tikslas, todėl jie turi teisę naikinti vizą. Ir tada kaip alternatyvą pasiūlo „nekaltą“ bendradarbiavimą“, – aiškino D.Škarnulis.
Per konsultacijas mes visuomet sakome, kad pirmoji rekomendacija yra nevažiuoti į tas šalis, jeigu nėra rimto reikalo. Degalų kainų skirtumas tikrai nėra toks didelis, kaip buvo anksčiau. Be to, viza kainuoja, o ir į Baltarusiją pagal jų taisykles dabar galima važiuoti tik kas aštuntą dieną, – kalbėjo D.Škarnulis.
Į tokią situaciją pakliuvę lietuviai neturi galimybės apskųsti neaiškų Baltarusijos teisėsaugos sprendimą naikinti vizą.
„Per konsultacijas mes visuomet sakome, kad pirmoji rekomendacija yra nevažiuoti į tas šalis, jeigu nėra rimto reikalo. Degalų kainų skirtumas tikrai nėra toks didelis, kaip buvo anksčiau. Be to, viza kainuoja, o ir į Baltarusiją pagal jų taisykles dabar galima važiuoti tik kas aštuntą dieną.
Bet jeigu jau tikrai reikia ten važiuoti, būna ir darbinių komandiruočių, tai pareigūnas turi griežtai laikytis visų taisyklių ir nesuteikti net menkiausio pagrindo spaudimui“, – kalbėjo VSAT Imuniteto skyriaus viršininkas.
Žinojo, kiek kartų lankosi pas gimines
2015 metų gegužės viduryje vienas Lietuvos pareigūnas buvo sulaikytas Baltarusijos pasienio kontrolės punkte ir nuvestas į kažkokias administracines patalpas, kur jo laukė civiliais rūbais vilkintis nepažįstamasis.
Iš pareigūno raporto: „Jis pasakė, kad išsiaiškino, kad mano kelionės tikslas nesutampa su tikslu, įrašytu mano vizoje, ir todėl turiu parašyti pasiaiškinimą. Paaiškinime buvo išdėstyta, kur ir kaip aš įsigijau vizą, kokius dokumentus pateikiau ir panašiai. Taip pat buvo nurodyta, kad pas savo tetą lankausi labai retai, 2–3 kartus per metus.“
Šis Lietuvos pasienietis į Baltarusiją važiuodavo gerokai dažniau, tačiau ne pas artimuosius, bet į pasienio degalinę.
Baltarusių pasieniečiai pareiškė, kad tai yra melagingai pateikti duomenys ir rimtas pagrindas naikinti vizą.
„Po to, kai perskaičiau ir pasirašiau pasiaiškinimą, man buvo pasakyta, kad šis pasiaiškinimas nebus siunčiamas toliau ir inicijuojamas vizos anuliavimas, jeigu aš sutinku jam teikti informaciją apie sulaikytus Baltarusijos Respublikos piliečius. Pokalbio pabaigoje minėtas vyras man davė savo telefono numerį, kuriuo turėčiau jam pranešti, kai kitą kartą važiuosiu į Baltarusiją“, – toliau rašė pasienietis.
Klausimyną laikė po stalu
2015 metų gruodį kitas Lietuvos pareigūnas važiavo į Baltarusiją iš tikrųjų aplankyti giminių.
Jau įvažiuodamas į svetimą šalį lietuvis pastebėjo, kad dokumentų patikrinimas užsitęsė ilgiau nei įprasta. Baltarusių pasieniečiai jį praleido, tačiau vėl sulaikė grįžtant į Lietuvą.
„Automobilis buvo nusiųstas į apžiūros vietą atskirame pastate. Pareigūnai paaiškino, kad yra įtarimų dėl įrengtų slėptuvių. Automobilio apžiūroje dalyvavau ir aš. Po apžiūros, kuri užtruko apie valandą, automobilį pastačiau lauke, šalia patikros linijos. Iš karto po apžiūros buvau pakviestas į administracinį pastatą pokalbiui, su kuo nepasakė“, – raporte rašė pasienietis.
Lietuvį apklausė neprisistatęs vyras, vilkintis civilio drabužiais. Jis tikino, kad iškilo neaiškumų dėl prašyme pateiktų duomenų.
Nepažįstamasis klausinėjo apie kelionės tikslus, atvykimų dažnumą, Baltarusijoje gyvenančius giminaičius.
„Iš mano anketos vizai gauti duomenų jis klausinėjo apie mano darbovietę, pareigas, tarnybos stažą, ar dirbu su duomenų bazėmis, apie pareigūnų skaičių (nesupratau, ką jis turėjo omeny, ar visoje tarnyboje, ar tik mūsų užkardoje), ar vyksta Lietuvos pasienyje ruože Lietuvos pasieniečių ir Lietuvos šalių-sąjungininkių pratybos, kokius telefonų numerius turiu“, – rašė pasienietis.
Apklausa tęsėsi apie valandą.
Lietuvos pasienietis vėliau savo kolegoms pasakojo, kad jį tardęs nepažįstamasis baltarusis klausimus skaitė iš popieriaus lapo, kurį laikė pasikišęs po stalu.
TAIP PAT SKAITYKITE: Lietuvoje siautę kontrabandininkai žudė vaikus, degino pasieniečių pirtis ir gąsdino kryžiais
Šnipinėjimo įranga – USB atmintuke
Per pastaruosius dvejus metus apie tokius bandymus verbuoti pranešė 12 Lietuvos pasieniečių.
Kriminalistai sako, kad situacija yra stabili, o vienintelė nauja tendencija – rusų ir baltarusių klausimynuose atsiranda klausimų, susijusių su kariniais dalykais.
Kriminalistai sako, kad situacija yra stabili, o vienintelė nauja tendencija – rusų ir baltarusių klausimynuose atsiranda klausimų, susijusių su kariniais dalykais.
„Tai nėra didelis skaičius, todėl negalime sakyti, kad tai yra masinis reiškinys. Tačiau tam tikros tendencijos matyti“, – kalbėjo VSAT Imuniteto skyriaus viršininkas.
Skaičiuojama, kad iš Lietuvos į Rusiją ir Baltarusiją nuolat važiuoja apie 250 pasieniečių.
Iš jų apie 20 proc. vyksta tarnybiniais tikslais, o likusi dalis – asmeniniais, dažniausiai, pigesnių degalų.
Praėjusiais metais VSAT Imuniteto skyrius paruošė rekomendacijas pareigūnams, kurie nuolat vyksta į Rusiją ir Baltarusiją.
Jose siūloma lankytis vengti nebūtinų kelionių į tas šalis, o išvykus griežtai laikytis visų teisės aktų ir reikalavimų. Kriminalistai savo kolegas įspėjo, kad net menkiausias incidentas gali būti panaudotas verbavimui.
Taip pat rekomendacijose siūloma vengti atsitiktinių pažinčių, lankytis tik oficialiuose renginiuose, o viešbučiuose nepalikti kompiuterių, telefonų ir kitų asmeninių daiktų.
Pavyzdžiui, 2015 metais Baltarusijoje įvyko oficialus renginys, kuriame dalyvavo ir VSAT darbuotojas. Baltarusių įmonės atstovai jam padovanojo USB atmintuką, kuriame buvo įdiegta profesionali šnipinėjimo įranga.
TAIP PAT SKAITYKITE: Šnipų žaidimai: pasieniečiui padovanotoje USB atmintinėje – sekimo programa