„Pirmiausia – pagalba žmogui, bet kitus įsakymus ignoruosime“, – niūrų scenarijų, jei metų viduryje Vyriausybė bent jau negrąžins atlyginimų į 2008 m. lygį, nupiešė Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos (UGPS) pirmininkas Saulius Džiautas.
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė kliaujasi vien mintimi, kad kažkuo tikėti reikia, todėl vis dar viliasi šviesos tunelio gale. „Finansavimas apverktinas“, – lakoniškai pakomentavo ji.
Baldus tempia iš draugų
Pareigūnų skauduliai vienas po į viešumą ėmė veržtis, kai vasarį Klaipėdos rajone žuvo moteris. Prieš pat mirtį ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pasiskundė bijanti smurtaujančio sutuoktinio. Policininkai atvykti pagal iškvietimą pavėlavo – moteris buvo nužudyta. Kovo viduryje Kudirkos Naumiestyje kirviu užkapotos dvi moterys – nors kaimynai skundėsi dėl triukšmingų išgertuvių, policija pasirodė tik po gerų dviejų valandų.
 |
| Saulius Skvernelis |
Generalinis komisaras Saulius Skvernelis įžvelgė ir sistemos kaltę. Ketvirtadaliu apkarpius finansavimą (211 mln. Lt) ir sumažėjus pareigūnų, policijai teko visus įvykius suskirstyti į kategorijas. Į A ir B kategorijos pranešimus (apie labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą, keliantį pavojų gyvybei, sveikatai ar didelės vertės turtui) reaguojama nedelsiant, o į C kategorijos (apie apysunkio, nesunkaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą) – pagal turimas pajėgas.
2008 m. policijoje dirbo per 11 tūkst. pareigūnų, o šiemet – tik 9,5 tūkst., yra 1,5 tūkst. laisvų pareigybių. „Pareigūnai neatvyko ne dėl to, kad nenorėjo, o dėl to, kad negalėjo, – portalą 15min.lt patikino L.Soščekienė. – Vienas ekipažas dirba 60 km spinduliu. Graži ir protinga nebūsi, nepersiplėši. Jei jie išvažiuoja dėl plėšimo, ten, kur kilęs šeimos konfliktas, nenuvyksta. Viskas dėl paprastos biednystės, mūsų politikų požiūrio. Toks jausmas, kad jie gyvena kitoje planetoje, nesupranta, kas vyksta kaimuose, kaip pareigūnai dirba.“
Viena didžiausių problemų policijoje – degalų trūkumas. „Nustatyti limitai, kiek konkretus automobilis gali nuvažiuoti kilometrų per mėnesį ar ketvirtį. Jokioje normalioje valstybėje taip nėra“, – pečiais gūžčiojo pašnekovė.
 |
| Lietuvos VRS respublikinės profesinės sąjungos nuotr./Loreta Siščekienė |
Anot jos, daug kur per krizę policija, pasienio tarnyba, ugniagesių komados buvo sustiprintos, pas mus, priešingai, 30 proc. visų tarnybų finansavimo nurėžta. Šių pinigų vos užtenka sumažintiems atlyginimams, mokesčiams „Sodrai“ ir degalams. Investicijoms ir remontui jų nebeliko, nebent reikėjo baigti anksčiau pradėtus projektus.
„Kas turi prastesnes sąlygas, kabinetus tvarkėsi patys. Kai pati dar buvau pareigūnė, pati užsisakiau žaliuzes, kolegės tapetais klijavo. Tempia stalus, suolus iš pažįstamų, atiduotus firmų“, – pasakojo L.Soščekienė.
Uniformoms pinigų praktiškai neskiriama. Žmonės patys ne tik skalbia, bet ir susisiuva suplyšusią aprangą. Būna atvejų, kai policininkai, per pirmuosius trejus darbo metus uždirbantys iki 1200 Lt iki mokesčių, pasidalina drabužiais, pavyzdžiui, vienu švarku, jei tik tinka dydis.
Brangios įrangos pripirko, o už ką remontuoti?
Situaciją katastrofiška pavadino ir vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas. Dalį kaltės jis linkęs suversti ankstesnei valdžiai – „buvusi Vyriausybė paliko tokias sąlygas, kad vieno pasieniečio aprangai per metus skiriama 1 litas, įskaitant batus, uniformą, žieminę aprangą“.
L.Soščekienė ironiškai pastebėjo, kad už tiek net batų raištelis neišeina, o reikia reprezentuoti Lietuvą.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis portalą 15min.lt informavo, kad pastaruosius ketverius metus tarnybinėms uniformoms pinigų visai neskiriama. Jas gauna tik naujokai, o jei prireikia keisti sudriskusias ar neišvalomai suteptas dalis, tenka keliauti į sandėlį likučių, o ankstesniais laikais žmonės turėdavo ir ne po vieną uniformą. Aprangai atnaujinti dabar reikėtų 2 mln. litų.
Tarnyboje dirba 4 tūkst. žmonių, uniformos privalomos 3,4 tūkst. iš jų. Maždaug 2,5 tūkst. žemesniosios grandies pareigūnai, kurie dirba postuose, patruliuoja palei sieną ir turi ginklus, kinologai, sraigtasparnių pilotai pasirinkimo neturi, o administracijos darbuotojams leidžiama vilkėti savo drabužius. G.Mišutis prisipažino esantis vienas iš jų – uniformą saugo ir laiko namie.
Lėšos kasmetėms ir vaiko priežiūros atstogoms, kompensacijoms susižalojusiems pareigūnams, butpiniginiams ir pan. sumažintos 40 proc. Skylės kamšomos iš darbo užmokesčio fondo, todėl nebelieka pinigų apmokėti viršvalandžius. Tiesa, nei šiemet, nei pernai pareigūnams bent jau nereikia imti nemokamų atostogų.
Prasidėjus krizei buvo perpus sumažintas konkrečių automobilių ridos limitas, taigi pareigūnus džiugina kiekvienas degalų kainos sumažėjimas. Mobilų patruliavimą jiems teko iškeisti į patruliavimą pėsčiomis ar slidėmis, o taip sunkiau užtikrinti sienos kontrolę ir kovoti su kontrabanda.
 |
| Eglės Digrytės nuotr./Pagėgių rinktinės Viešvilės užkarda |
Yra dar viena problema – už ES milijonus buvo pripirkta įvairios technikos, pavyzdžiui, skirtos užtikrinti Šengeno zonos apsaugą, o dabar ją išlaikyti ir remontuoti tenka už savus. Pavyzdžiui, pasienyje su Kaliningrado sritimi buvo įrengta sienos kontrolės sistema, gerokai palengvinusi Pagėgių rinktinės pareigūnų kovą su kontrabanda. Kai vaizdo kamera sugenda, tenka pasukti galvą, už ką taisyti.
Paskaičiuota, kad išlaikyti veikiančią techniką ir nenusidėvėjusį kitą turtą reikia 5-7 proc. jo vertės. Šiemet skirta vos 2 proc. ir suma greičiausiai dar mažės. Tam reikėtų 2 mln. Lt. Dar daugiau reikėtų sienos su Rusija – vienintelės nepaženklintos sienos – demarkavimui. Tuo metu pasienyje su Baltarusija būtina pjauti žolę, kirsti krūmokšnius.
Anot G.Mišučio, šiuo metu VSAT dabar trūksta 13 mln. Lt. Šiemet tarnybai skirta 173 mln. Lt – ketvirtadaliu mažiau, nei buvo 2008-aisiais (229 mln. Lt).
Dar vienas galvosopis – pareigūnų trūkumas tam tikruose regionuose. Daugiau nei pusė pasieniečių mokyklos absolventų po pusantrų metų studijų keliauja į Pagėgių rinktinę, bet kai tik pasitaiko proga, kraustosi atgal – į Vilnių, kitus rajonus. Tarnybos nepalieka, tik pasienyje, kur neturi giminaičių, verstis iš pradinės 1300 Lt algos, iš kurios reikia padengti ir nuomą, ir kelionių į darbą išlaidas, nelengva.
Dėl kompensacijų už uniformas – į teismą
Ugniagesių bent didelis degalų stygius nekamuoja. „Mažesnė problema nei policijoje, degalams kol kas užtenka, – sakė UGPS vadovas S.Džiautas. – Bet kas žino, kiek pavasarį degs žolės. Kai užsiliepsnoja durpynai ar žolė, prašoma lėšų iš Vyriausybės rezervo fondo. Dėl degalų didelių pretenzijų nėra.“
Loreta Soščekienė: „Nustatyti limitai, kiek automobilis gali nuvažiuoti kilometrų. Jokioje normalioje valstybėje taip nėra.“
Tuo metu uniformos, automobilių remontas ir nauja įranga liko pačių pareigūnų rūpestis, nors, pavyzdžiui, uniformos numatytos net Darbo kodekse. „Šiais metais mūsų komanda gavo naujas uniformas, bet kitos – ne. Antradienį nusipirkau naujus batus už savo pinigėlius, nes padas trūko, o kitam išlindo pirštai, – portalui 15min.lt pasakojo vienas Vilniaus ugniagesys. – Yra išdavimo terminai, pradedant uniforma, baigiant koviniais drabužiais. Dirbu šešerius metus, per tą laiką gavau dvi poras batų, vienus naujus kovinius rūbus, šiemet – naują uniformą, tris poras pirštinių ir 4 pošalmius. Aš dar turiu džiaugtis, nes kiti ir to neturi.“
S.Džiauto teigimu, per metus jų uniformoms turi būti skiriama 7 mln. Lt. Nuo 2008-ųjų atsiranda tik milijonas. „Valstybei sutaupėme per 18 mln. litų, kuriuos galėjome susigrąžinti per teismą, kiekvienas ugniagesys – po kelis tūkstančius litų. Mūsų sąžinė neleido krizės metais reikalauti pinigų ugniagesių aprūpinimui, batams, uniformoms. Ketvirti metai, kaip negauname bent batų.“
Jis paminėjo Vyriausiąjį administracinį teismą pasiekusį Šiaulių tardymo izoliatoriaus (ŠTI) pareigūnų skundą. Jie prašo išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigęs 2003-2012 m., ir priteisti 30 proc. kompensaciją už neišduotą uniformą. ŠTI savo ruožtu pareiškė, kad socialinė garantija nėra įpareigojimas valstybei atnešti naudą asmeniui.
Statute numatyta, kad pareigūnai dėvi tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika, ji išduodama nemokamai. Šiaulių apygardos administracinis teismas anksčiau nustatė, kad ši nuostata buvo pažeista, ir priteisė ne tik išduoti reikiamas uniformos dalis, bet ir sumokėti 660-1257 Lt kompensacijas, tačiau sprendimas buvo apskųstas.
Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-iajai komandai, kurioje S.Džiautas dirba skyrininku, prieš porą dienų buvo išduotos uniformos – jis spėjo, jog greičiausiai dėl pirmininkavimo ES, „kad saugotų švarūs ir gražūs“.
 |
| Gaisras Kauno rajone |
Vadinamoji kovinė apranga yra juoda uniforma su atšvaitais, šalmu. Jei ji įplyšusi, ugniagesys gaisre gali kažkur užsikabinti ar apsideginti. „Saugumas labai didelę reikšmę turi. Dujokaukių stiklo matomumas – nulis, – tvirtino S.Džiautas. – Nekeistos kokius dešimt metų, eksploatacija išnaudota gal du kartus, bet naudojame. Yra nuomonė – mes vis tiek per dūmus nieko nematome, viską apgraibomis daromis.“
Ir į bažnyčią, ir į Seimą ugniagesiai eina su kasdienėmis uniformomis, nes paradines kadaise gavo tik kartą. Iškilmingas uniformas jie siuvasi patys. „Pirminės grandies generolai Seime gražiai atrodo. Karininkai turi kasdienę uniformą, o ugniagesiai, skyrininkai, pamainų vadai – net jos neturi. Norėtųsi į valstybinę ar Florijono šventę, bažnyčią nueiti su paradine. Anksčiau buvo pilkos uniformos – gana padorios, su kaklaraiščiu. Jų visai neturime.“
Patys prisisiuva antsiuvus, antpečius. Uniformos švarios, bet jau nenusakomos spalvos – lyg mėlynos, lyg violetinės. Susiklijuoti batų padus nelabai išeina. Kartais kyla kuriozų – sakykime, naujokas vilki 50 dydžio drabužius, o uniformą gauna 56 dydžio. Darbiniai kerziniai batai daug kam suplyšę. „Vienas mano komandoje rikiuotėje apskritai stovi su kedais, nes batų negavo. Statutinėje organizacijoje nelabai gražu. Mums liepia gerbti uniformą, statutą… Tai žemina“, – S.Džiautas neslėpė apmaudo.
Prašo skirti 2 proc. pajamų mokesčio
Automobilius taip pat remontuoja patys ugniagesiai. Auksarankiai vyrai sugeba net kokio ZIL variklį iškelti ir atga įdėti. Savivaldybių ugniagesiai, sako, iš pienovežio pasigamino vandens pervežimo automobilį. Tenka ir padažyti, pamūryti, tapetus išklijuoti, santechniką, elektros laidus ar šilumos mazgus sutvarkyti. „Jei vien ugniagesyba užsiimi, kreivai žiūri – kaip čia tik savo darbą dirbi?“ – ironizavo S.Džiautas.
Jis stebėjosi, kodėl priešgaisrinei apsaugai visoje šalyje nenuperkami tokie patys automobiliai. Pavyzdžiui, estai įsigijo „Volvo“, sudarė priežiūros sutartis, o jei vienas automobilis sudaužomas, detalės lieka kitam. Lietuvoje į gaisrus važiuoja „Iveco“, „Volvo“, „Renault“, „Kamaz“… Net vienoje gaisrinėje būna penkių markių automobilių. Kartais tai sukelia menkų, bet lemtingais galinčių tapti keblumų. Pavyzdžiui, laužtuvai įvairiuose automobiliuose būna padėti skirtingose vietose, todėl per gaisrą nėra laiko jo ieškoti.
Saulius Džiautas: „Vienas mano komandoje rikiuotėje apskritai stovi su kedais, nes batų negavo.“
Vidaus reikalų sistemos įstaigose investicijoms palikta 2 proc. biudžeto. „Ką naujo galime nusipirkti? – retoriškai klausė pašnekovas. – Ar nekeista, kad šiukšliavežės turi navigacijos įrangą, o mes – ne? Ji parodo net namą. Esu mašinos vadas, skyrininkas, visas Vilniaus gatves savo zonoje turiu žinoti, jei ne į tą pusę pasukau, esu kaltas, išnaudojau daugiau degalų ir sugaišau brangaus laiko. Vilnius plečiasi, randasi naujos gatvės. Neįmanoma žmogui būti kompiuteriu.
Perkame patys – nusipirkau telefoną su navigacine sistema. Mums primygtinai siūlo pervesti 2 proc., gal kažką nupirks. Juk faktiškai perkama iš mano pinigų. Kodėl turiu juos skirti ne mokyklai ar bažnyčiai? Jei norime pagerinti darbo sąlygas… Ne pagerinti norime, o normaliai dirbti. Darbdavys privalo aprūpinti darbo įrankiais ir apsaugos priemonėmis.“
Per krizę žmonių priešgaisrinės apsaugos sistemoje sumažėjo 16 proc. Važiuojant į gaisrą pirmame automobilyje turi būti šeši ugniagesiai, antrame – penki. Dabar paprastai pirmame būna penki, o antrame lieka tik vairuotojas, vadas ir vienas ugniagesys. Vairuotojas lieka prie mašinos ir paduoda vandenį. Kitų dviejų nepakanka net žvalgybai, mat į ją turi eiti mažiausiai trys žmonės. Ir taip – tik per nedidelį gaisrą. Dažnai tenka kviesti kitą komandą, taigi, užuot iškart atsivežus pakankamai žmonių, reikia dar vieno automobilio, papildomai eikvojami degalai.
S.Džiauto manymu, reikėtų sušvelninti sveikatos reikalavimus ugniagesiams, pavyzdžiui, leisti jais dirbti žmonėms ne vien turintiems idealų regėjimą, bet ir nešiojantiems lęšius. „Turime būti pusiau kosmonautai. Tiek sveikų žmonių Lietuvoje nebėra, per atranką daug kas atkrenta.“
Pradedančio ugniagesio atlyginimas „popieriuje“ – 1350 Lt, „į rankas“ – 1100 Lt, vėliau kas trejus metus jis ūgteli po 3 proc. Algą padidina ir išlaikyta aukštesnė kategorija. 23 metus dirbantis ketvirtos kategorijos skyriaus vadas S.Džiautas uždirba 2100 litų. Penktadalį sudaro priemoka už stažą.
Jei niekas nesikeis, grasina ignoruoti įsakymus
Tačiau pašnekovas patikino, kad dėl uniformų ugniagesiai nesiskundžia, svarbiausia – atlyginimai ir aprūpinimas: „Kiek gali ugniagesys laukti atlyginimo grąžinimo? Neprašome pakelti, tik grąžinti į 2008 m. lygį. Komentaruose skaitau, kad mes verkiame. Neverkiame, ir taip sutaupėme valstybei, todėl norime iš valstybės pagarbos. O jei jos nėra, mes lygiai taip pat gerbsime įstatymus.“
Laikantis Fiskalinės drausmės įstatymo, šių metų viduryje neketinama peržiūrėti biudžeto. „Jei principingai to nepadarys, mes irgi būsime principingi, – kalbėjo S.Džiautas. – Imsimės drastiškesnių priemonių. Pirmiausiai – žmogui pagalba, todėl paprastas funcijas vykdysime. Mes streikuoti negalime, vyksime į gaisrus, bet nedarysime nieko kito – nesimokysime, ignoruosime kitus įsakymus. Yra įvairių protesto formų. Viena iš jų – išsiieškoti, ką mums skolingi. Jei įstatymo laikomės, laikykimės visi. Būtume gal ir pamiršę, bet jei valstybė taip su mumis, mes – irgi taip.“
Pašnekovui apmaudu, kad policijos vadovai eina koja kojon su profsąjunga, randa priemonių gerovei pagerinti iš vidaus rezervų, o pasieniečių ir ugniagesių stengiasi nepakankamai.
