Tačiau kokie būtent yra pedagogų reikalavimai? 15min kviečia susipažinti su situacija šalies švietimo sistemoje, sužinoti, kodėl buvo iškastas karo kirvis ir kaip atrodys streikas, jeigu jis vis dėlto prasidės.
Dėl ko mokytojai nori streikuoti?
Šalies mokytojai turi šešis pagrindinius reikalavimus:
Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. atkurti mokinio krepšelio dydį iki buvusio prieš krizę (2009 m. sausio 1 d.) – 1093 EUR. Šiuo metu mokinio krepšelio dydis yra 1014 eurų.
Padidinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų atlyginimus. Prašoma nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. didinti jų tarnybinio atlygio koeficientus 5 proc., nuo 2017 m. sausio 1 d. – dar 10 proc.
Taip šie atlyginimai palaipsniui būtų prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams. Be to, reikalaujama padidinti nekontaktinių darbo valandų (darbo valandų, skirtų dokumentų tvarkymui, programų rengimui ir t. t.) skaičių nuo 3 iki 6 valandų per savaitę.
Didinti ir kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimus. Reikalaujama, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. pedagoginių darbuotojų tarifinių atlygių koeficientai augtų 5 proc., o nuo 2017 m. sausio 1 d. – dar 7 proc.
Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. panaikinti tarifinių atlygių koeficientų „žirkles“. Šiuo metu tos pačios kvalifikacijos pedagogai gali gauti skirtingą atlyginimą, nes koeficientai, kuriais remiantis skaičiuojamas atlyginimas, pateikiami kaip intervalai.
Tokia sistema buvo sukurta siekiant, kad didesnį krūvį gaunantiems pedagogams būtų pritaikomas palankesnis koeficientas ir jie uždirbtų daugiau. Tačiau praktikoje, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Andriaus Navicko teigimu, tokia „žirklių“ sistema privedė prie situacijos, kuomet tų pačių mokyklų viduje tą patį darbą atliekančių mokytojų atlyginimai skiriasi. Vyriausybės reikalaujama palikti koeficientų dydžius, atitinkančius viršutinę ribą.
2016 m. valstybės biudžete numatyti 3,56 mln. eurų išeitinėms kompensacijoms pensinio amžiaus mokytojams, kurie savo noru palieka švietimo sistemą.
Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. sumažinti mokinių skaičių klasėse ir grupėse. Siūloma, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų 1,5–3 metų grupėse vaikų skaičius neturėtų būtų didesnis negu 10, 3–7 metų grupėse – ne didesnis negu 15.
Bendrojo ugdymo mokyklų 1–4 klasėse mokinių skaičius neturėtų viršyti 22, 5–12 klasėse – 25 mokinių.
Reikalavimų daug. Ar tikrai juos galima spėti įgyvendinti per kelias dienas?
Pasak A.Navicko, profsąjungos supranta, kad visų reikalavimų taip greitai įgyvendinti nepavyks. Tačiau, jo teigimu, streikas neįvyks tik tuo atveju, jei bent iš dalies bus atkurtas mokinio krepšelis, prasidės bent palaipsnis vaikų skaičiaus klasėse mažinimas ir mokytojų atlyginimai nuo rugsėjo 1 d. augs bent 7-10 proc.
Kiek pinigų reikia įgyvendinti mokytojų reikalavimams?
Pačių mokytojų teigimu, visų reikalavimų įgyvendinimui reikia papildomai skirti maždaug 18 mln. eurų.
Ką siūlo Švietimo ir mokslo ministerija?
Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą algų didinimo penkerių metų planą, nuo 2016 metų rugsėjo pedagoginių darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientai būtų didinami vidutiniškai 1,5 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo auklėtojų – 6,5 procentais. Tam 2016 m. biudžetą reiktų koreguoti, papildomai skiriant 4,8 mln. eurų.
2017 metais siūloma minėtus koeficientus pedagogams kelti atitinkamai 7 proc. ir 17 procentų. 2018 – 2020 metais šie koeficientai darželių auklėtojams kiltų 10 proc., kitiems pedagogams – 5 procentais. Iki 2021 metų pedagoginių darbuotojų atlyginimas vidutiniškai padidėtų 25 proc., palyginti su darbo užmokesčiu, gautu iki 2016 metų rugsėjo 1 dienos.
Šis planas nežavi nei švietimo profsąjungų, nei Vyriausybės, tiesa, dėl skirtingų priežasčių. Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus planą laiko „politiniu žaidimu“ ir sako, kad Švietimo ir mokslo ministerija nesiūlo, iš kur paimti plano įgyvendinimui reikalingų pinigų. Jo teigimu, Darbo partija, kuriai priklauso švietimo ir mokslo ministro portfelis (šiuo metų švietimo ir mokslo ministrė yra Audronė Pitrėnienė), taip tiesiog ruošiasi rinkimams.
Finansų ministerija taip pat yra pabrėžusi, kad pinigų didesnėms algoms reikėtų rasti ne didinant finansavimą švietimui, o „labiau optimizuojant išlaidas švietimo sistemos srityje“.
Tuo tarpu profsąjungos sako, kad programa, nors ir yra žingsnis teigiama kryptimi bei rodo „gerą ministerijos valią“, yra nepakankamai ambicinga ir vien patvirtinti ją neužtektų – jau nuo šio rugsėjo reikia panaikinti ir atlyginimų „žirkles“.
„Nerasti 14 mln. eurų nuo rugsėjo mėnesį padidinti mokytojams darbo užmokestį 8 procentais, kad būtų panaikintos darbo užmokesčio žirklės, kurias jau Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucinėmis, antidemokratinėmis, – tai mums kelia nuostabą“, – yra sakęs Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas.
Nerasti 14 mln. eurų nuo rugsėjo mėnesį padidinti mokytojams darbo užmokestį 8 procentais, kad būtų panaikintos darbo užmokesčio žirklės, tai mums kelia nuostabą.
Kada prasidės streikas ir kiek laiko jis truks?
Planuojama, kad streikas prasidės vasario 22 d. – kitą pirmadienį.
Jeigu pedagogų reikalavimai nebus įgyvendinti, teigė A.Navickas, streikas gali trukti mėnesį ar du.
Siekdami didesnių algų ir kitų pertvarkų pedagogai gruodį rengė įspėjamuosius streikus.
Kokia tikimybė, kad streikas vis dėlto neįvyks?
A.Navickas sako, kad susitarimas vis dar gali būti pasiektas ir streiko išvengta, bet šansų, pasak jo, nedaug.
„Valdžia deklaruoja, kad nori susitarti. Gal visgi pas juos sveikas protas nugalės ir jie neleis, kad vyktų streikas.
Valdžia deklaruoja, kad nori susitarti. Gal visgi pas juos sveikas protas nugalės ir jie neleis, kad vyktų streikas.
Nereikėtų atmesti galimybės, kad pavyks susitarti. Bet daug šansų nėra, nes Vyriausybės pozicija lyg ir pakankamai aiški“, – sako A. Navickas.
Kiek šalies pedagogų ketina streikuoti?
Pasak A.Navicko, tikimasi, kad visoje Lietuvoje streikuos apie 7-10 tūkst. pedagogų, arba maždaug penktadalis visų šalies pedagogų.
Ar mokyklose, kuriose vyks streikas, streikuos visi pedagogai?
Nebūtinai. A.Navicko teigimu, kadangi streikuoti ar ne yra paties mokytojo apsisprendimas, gali būti tokių mokyklų, kuriose dalis pedagogų streikuos, o dalis dirbs.
