Statistikos departamentas antradienį pristatė išankstinius šiais metais atlikto gyventojų ir būstų surašymo duomenis. Kas dešimtmetį vykdomas surašymas pirmą kartą atliktas remiantis duomenimis iš įvairių valstybės registrų ir informacinių sistemų – surašinėtojai gyventojų nelankė.
Surašymo atskaitos taškas – 2021 metų sausio 1 diena. Tai reiškia, kad fiksuojamas išsamus minėto momento vaizdas apie šalies gyventojus ir namų ūkius: nuolatinių gyventojų skaičių pagal amžių, lytį, išsilavinimą, profesiją, užimtumą, pragyvenimo šaltinius, pilietybę, tautybę, šeiminę padėtį, taip pat namų ūkių sudėtį, apsirūpinimą būstais, gyvenimo sąlygas.
Vykdant gyventojų surašymą, taip pat atliktas ir tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinis tyrimas.
2011 metų duomenimis, Lietuvoje tada gyveno kiek daugiau nei 3 mln. žmonių. Tuomet šalyje fiksuotos 154 tautybės, kas trečias šalies gyventojas nurodė, kad moka dvi užsienio kalbas, gyventojai priklausė 59 skirtingoms religinėms bendruomenėms.
Portalo 15min video laidoje „15/15“ šalies demografijos pokyčius aptarė Lietuvos demografų asociacijos vadovė profesorė Vlada Stankūnienė ir Vilniaus universiteto ekonomistas, profesorius Romas Lazutka.
