Azerbaidžano portalas vesti.az pranešė, kad praėjusią savaitę Seime buvo įregistruota draugystės su Kalnų Karabachu grupė, kuriai priklauso 12 parlamentarų. Netrumpame straipsnyje cituojami buvusio užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio žodžiai, kad šis žingsnis kenkia šalies oficialiai užsienio politikai ir stumia į situaciją, kurioje „tampame aikštele politiniams žaidimams ir tautinių mažumų susipriešinimui“.
„Galima sakyti, kad armėnai turi priežastį džiaugtis, – ironizuoja autorius. – Šiaip ar taip, Lietuva yra Europos valstybė ir Seimo narių veiksmai gali tapti užkrečiančiu pavyzdžiu kitoms valstybėms. Kas, kad grupei priklauso vos 10 parlamentarų. Kas, kad Seimo vadovybė atsisakė įtraukti neteisėtai atsiradusią grupę į oficialų tarpparlamentinių ryšių grupių sąrašą. Ji vis tik atsirado.“
Azerbaidžano parlamento ryšių su Lietuva grupės pirmininkas Fuadas Muradovas patikino, kad „šie keli proarmėniškai nusiteikę politikai negali pakeisti Seimo politikos ir aiškios oficialiojo Vilniaus pozicijos armėnų-azerbaidžaniečių konflikto dėl Kalnų Karabacho atžvilgiu“. Tačiau tai esą negali nesukelti Baku nepasitenkinimo – apie tai politikas teigė užsiminęs ir Lietuvos ambasadoriui Artūrui Žurauskui. Be to, žadama peržiūrėti santykius su Darbo partija, kurios atstovai prisijungė prie grupės.
„Turi problemų ir Lietuva, įskaitant separatizmą. Pavyzdžiui, pastaruoju metu kalbama apie Žemaitijos (buvusios kunigaikštystės, kuri šiandien sudaro vakarų ir šiaurės vakarų Lietuvą) atsiskyrimą.“
Rašinyje negalima kritikos Azerbaidžano diplomatams ir politikams, kurie nesugebėjo užkirsti kelio draugystės su Kalnų Karabachu grupei. Čia pat retoriškai klausiama, kodėl Azerbaidžano politikai nereikalauja Seimo tyrimo, kaip tokia grupė atsirado, jei ji prieštarauja oficialiai Lietuvos užsienio politikai, ir kodėl šio klausimo nesiėmė Etikos komisija.
A.Žurauskas pabrėžė, kad kiekvienas Seimo narys turi teisę imtis iniciatyvos, o sprendimas sukurti grupę esą neatspindi nei vadovybės, nei parlamento daugumos nuomonės. „Draugiški Lietuvos ir Azerbaidžano santykiai, šilti mūsų šalių gyventojų santykiai turi tvirtą pagrindą ir ilgas tradicijas“, – cituojamas ambasadorius.
„Aptakus diplomatinis atsakymas, tipo, demokratija, kiekvienas parlamentaras turi iniciatyvos teisę ir taip toliau“, – ironizuoja autorius ir prideda, kad Azerbaidžanui reikia nestandartinio, originalaus atkirčio į lobistinius veiksmus.
Pasak jo, Žemėje praktiškai nėra šalių, kuriose nebūtų vidaus problemų. „Turi problemų ir Lietuva, įskaitant separatizmą. Pavyzdžiui, pastaruoju metu kalbama apie Žemaitijos (buvusios kunigaikštystės, kuri šiandien sudaro vakarų ir šiaurės vakarų Lietuvą) atsiskyrimą.“ Kartu primintos separatistinės lenkų idėjos: dalis jų norėtų Vilniaus krašto autonomijos.
„Vietoje mūsų deputatų nedelsdamas inicijuočiau Nacionaliniame Susirinkime (Milli Məclisi) draugystės su Žemaitijos kunigaikštyste arba autonominio Vilniaus krašto lyderiais grupę. O ką? Azerbaidžane – taip pat demokratija“, – Lietuvos politikams atkerta rašinio autorius.
Įtampa tęsiasi dešimtmečius
Kaip 15min.lt jau skelbė, Draugystės su Arcacho (Kalnų Karabacho) respublika, kurios prieš daugiau nei du dešimtmečius paskelbtos nepriklausomybės nepripažįsta nė viena valstybė, įskaitant ją savo žemėmis laikančią Amėniją, grupė susibūrė vasario pabaigoje Seime surengtoje konferencijoje apie Lietuvos ir Armėnijos ryšius.
Ilgus metus tarp Armėnijos ir Azerbaidžano tvyro įtampa dėl Kalnų Karabacho. Dar 1923 m. pastarojoje valstybėje įkurtoje Kalnų Karabacho autonominėje srityje su sostine Chankendy (dabar – Stepanakertas) didžiumą gyventojų sudarė armėnai.
1988 m. pradžioje, kai srities taryba nusprendė prisijungti prie Armėnijos, o tam netrukus pritarė čia gyvenantys armėnai, kilo ginkluotas konfliktas. SSRS Aukščiausioji Taryba atsisakė regioną perduoti Armėnijai.
Po kelių mėnesių Kalnų Karabacho apskrities taryba vis tiek paskelbė pasitraukianti iš Azerbaidžano sudėties. 1991 m. buvo įkurta Kalnų Karabacho Respublika (vėliau pervadinta į Kalnų Karabacho Armėnijos Respubliką) ir paskelbta nepriklausomybė. Tų pačių metų pabaigoje Azerbaidžanas panaikino regiono autonomiją.
Netrukus surengtame referendume Kalnų Karabacho gyventojai pasisakė už nepriklausomos respublikos sukūrimą, o 1992 metų pradžioje buvo paskelbta nepriklausomybė nuo Azerbaidžano. 1994 m. šalys pasirašė susitarimą nutraukti ugnį. Kalnų Karabachas pasiskelbė nepriklausoma respublika, bet jos nepripažino nė viena pasaulio valstybė, įskaitant Armėniją.
Abiejų valstybių bandymai ieškoti išeities taip ir nedavė teigiamo rezultato, nes kiekviena pusė turi savo planų ir viliasi gauti kuo didesnių dividendų.
