„Tokiais pareiškimais būtent Rusija politizuoja kriminalinę bylą. Rusija atsisako bendradarbiauti tiriant Sausio 13-osios ir Medininkų bylas, elgiasi nekonstruktyviai, dangsto jose besislapstančius įtariamuosius, imasi priemonių padėti jiems išvengti atsakomybės, kaltina Lietuvą esą abi šios bylos yra politizuotos“, – URM reakciją į Rusijos kaltinimus dėl Sausio 13-osios įvykių politizavimo BNS perdavė užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.
Taip Lietuvos URM komentavo Maskvos išsakytą apgailestavimą dėl Lietuvos požiūrio į Sausio 13-osios įvykius ir kaltinimus juos politizuojant.
„Apgailestaujame dėl tokio požiūrio. Mes ne kartą esame išsakę savo poziciją – neleistina ir tiesiog amoralu iš žmogiškojo skausmo daryti politiką. Jau nekalbant apie tai, kaip šiurkščiai iškraipomi faktai, kurie traktuojami vienapusiškai, Vilniui palankioje šviesoje, pažeidžiant istorinį objektyvumą“, – apie Sausio 13-ąją žurnalistams Maskvoje kalbėjo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Ji taip pat „gėdinga“ pavadino Vilniuje nagrinėjamą Sausio 13-osios bylą, teigdama, kad teismo procesas pažeidžia tarptautinius teisės aktus, o baudžiamasis įstatymas taikomas atbuline data.
Anot jos, akivaizdu, kad „Vilniaus pasirinktas sąskaitų su Rusija suvedinėjimo kelias veda į akligatvį“.
„Laikas užversti puslapį, susijusį su tragiškais įvykiais prie Vilniaus televizijos bokšto, sudarant galimybę istorikams ramiai ir nešališkai įvertinti tą sudėtingą laikotarpį“, – pareiškė Rusijos URM atstovė.
Anot Lietuvos URM, „tokiais pareiškimais siekiama supriešinti Lietuvos ir Rusijos visuomenes bei tai išnaudoti propagandos tikslams“.
„Mes visada atsiminsime Rusijos visuomenės reakciją po Sausio13-osios, kai šimtai tūkstančių rusų išėjo į gatves protestuoti prieš taikių Lietuvos žmonių žudymą“, – pažymi Lietuvos ministerija.
Rusijos atstovė M.Zacharova taip pat pasipiktino Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus svarstymais skverui prie Rusijos ambasados sostinės Žvėryno rajone suteikti Rusijos demokratijos pavadinimą.
„Kyla klausimas: kaip užakęs tvenkinys, rausvi žibintai ir kelias su daugybe duobių, kuo gali įsitikinti bet kuris praeivis, susijęs su rūpesčiu demokratija mūsų šalyje?“ – skelbiama Rusijos ambasados Vilniuje išplatintame M.Zacharovos pareiškime.
1991 metų sausio 13-ąją per sovietų kariuomenės veiksmus prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato Vilniuje žuvo 13 žmonių, keturioliktas mirė vėliau nuo patirtų sužalojimų. Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
