Anksčiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažymėjo neatmetantis galimybės siųsti Europos karių į Ukrainą, nors kitos šalys vengia išprovokuoti tiesioginę konfrontaciją su Rusija.
I.Šimonytė žurnalistui sakė, kad turi parlamento leidimą siųsti karius į Ukrainą mokymo tikslais – apie tai jos vyriausybė yra užsiminusi ir anksčiau – tačiau Kyjivas kol kas to neprašė.
Premjerė pripažino, kad Rusija tai laikytų provokacija.
„Jeigu mes tik galvotume apie Rusijos atsaką, tada nieko negalėtume siųsti. Kas antrą savaitę girdi, kad kas nors bus bombarduojamas“, – pridūrė ji.
Šią savaitę Rusija, reaguodama į E.Macrono komentarus, pagrasino surengti taktinių branduolinių ginklų pratybas. I.Šimonytė abejojo, ar ginklai bus panaudoti, atsižvelgiant į tai, kad radioaktyvios medžiagos pasiektų ir Rusiją.
„Dažniausiai vėjai pučia iš vakarų į rytus“, – pastebėjo ji.
Rusija intensyvina atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, elektrines, mokyklas ir ligonines.
Pasak I.Šimonytės, taip Rusija bando išprovokuoti naują bangą žmonių, bėgančių iš Ukrainos, nes šalyje nėra elementarių komunalinių ir pagrindinių paslaugų.
Premjerė nurodė, kad Europos Sąjunga yra priėmusi daugiau kaip 4,2 mln. pabėgėlių iš Ukrainos.
Ji taip pat sumenkino pranešimus, kad Lietuva padeda grąžinti kovinio amžiaus vyrus į Ukrainą, kuri desperatiškai bando pašaukti daugiau karių.
„Mes neorganizuosime deportacijos ir neieškosime ukrainiečių vyrų šalyje, nes tai nebūtų teisėta“, – pabrėžė politikė ir pridūrė, kad ES garantavo jiems apsaugą iki 2025 m. kovo mėnesio.
Tačiau, jei Kyjivas įrodys, kad yra tokių, kurie vengė atlikti karinę tarnybą, jiems gali būti atsisakyta suteikti leidimą nuolat gyventi šalyje, pažymėjo premjerė.
