„Suprantama, kad Lietuva, įvelta į energetines įtampas, jos ūkis praranda konkurencingumą. Bet jeigu žiūrėsime plačiau, tai yra nemažai pavyzdžių ir netgi globaliai dominuojantys pavyzdžiai, kad šalys, kurios yra įveltos į energetinius nesutarimus, iškyla ne jų ūkio konkurencingumo klausimas, o išlikimo ir net žmonių gyvybių klausimas“, – interviu Žinių radijui antradienį teigė prezidentės patarėja užsienio politikos klausimais J.Neliupšienė.
Pasak jos, Lietuvai yra ypač svarbu, kad visa Europa vieningai vertintų energetinį saugumą kaip jos politikos prioritetą.
„Ir džiugu, aišku, kad nedideliais žingsniais Europa link to juda. Per pastaruosius dvejus metus buvo priimti Europos Vadovų tarybos sprendimai dėl energetinių salų panaikinimo iki 2015 metų, keltas ir svarstytas branduolinės saugos kaimyninėse valstybėse klausimas ir, žinoma, būtina paminėti Europos institucijų tyrimą dėl (“Gazprom„ – BNS) neteisingo kainų nustatymo ir trukdymo šalims narėms užsitikrinti kuo įvairesnius energetinių resursų tiekimo šaltinius“, – teigtė J.Neliupšienė.
Jos žodžiais, tokioms nedidelėms valstybėms, kaip Lietuva, Europos užnugaris yra ypač svarbus.
„Dar daugiau, reikia tikėtis, kad kitoje finansinėje perspektyvoje Europos šalys sutars, kad būtų užtikrintas pakankamas strateginių energetikos projektų finansavimas. Ne veltui tų strateginių projektų programa vadinasi “jungianti Europą„. Mums yra svarbu užtikrinti, kad elektros jungtys, dujų jungtys būtų įgyvendinamos ir atitinkamai finansuojamos iš Europos Sąjungos biudžeto“, – teigė prezidentės patarėja.
Pasak J.Neliupšienės, energetinio saugumo užtikrinimas yra vienas svarbiausių prezidentės D.Grybauskaitės užsienio politikos prioritetų.
„Akivaizdu, kad tokių projektų kaip elektros, dujų jungtys, atominė elektrinė, suskystintų gamtinių dujų terminalas negalėtume įgyvendinti vieni – be koordinacijos ir bendradarbiavimo su užsienio partneriais, Europos Sąjungos institucijomis. Todėl ir prezidentė daugiašaliuose susitikimuose taip pat dvišaliuose, nuolat kelia šitą klausimą ir juk suprantama, kad kai kalbama apie Baltijos šalių elektros rinką ar Šiaurės valstybių elektros rinką, neįmanoma nei vienašališkai prisijungti, nei tikėtis, kad mes galėsime vieni įgyvendinti šiuos projektus“, – teigė ji.
Anot šalies vadovės patarėjos, realiai viskam reikia aukščiausių politikų politinės valios ir jų indėlio, užtikrinant efektyvų ir sklandų projektų įgyvendinimą.
„Realiai gal tiesioginės naudos kad kainos mažėtų užsienio politika negali pridėti, bet kita vertus, bendradarbiavimas, skatinimas, kad turėtume kuo platesnį išėjimą į tarptautines energetines rinkas, iš tiesų padeda diversifikuoti tuos šaltinius ir stabilizuoti aplinką, kurioje veikiame, o tai jau yra pliusas“, – sakė J.Neliupšienė.