Pagal taisykles, kitoje ES šalyje pabėgėlis turėtų praleisti ne daugiau kaip tris mėnesius, tačiau, anot advokato, niekas netikrina, kada jis išvyko ir kada parvyko.
Advokatas, Mykolo Romerio universiteto docentas Laurynas Biekša pripažino, jog gavęs pabėgėlio statusą arba papildomą apsaugą, užsienietis gali jį išlaikyti ir nebūdamas Lietuvoje.
„Gali jį išlaikyti, ir niekas žmogaus neseka – sienos yra atviros. Kur jis iš tiesų gyvena, niekas nekontroliuoja. Jei žmonės važinėja mašinomis po visą Europą, sukontroliuoti to nėra įmanoma“, – teigė jis.
Pagal taisykles, kitoje ES šalyje pabėgėlis turėtų praleisti ne daugiau kaip tris mėnesius, tačiau, anot advokato, niekas netikrina, kada jis išvyko ir kada parvyko.
Išvykti nesulaukus prieglobsčio – didelė kvailystė
Pabėgėlio statusas leidžia tėvynėje persekiojamam žmogui nuolat gyventi Lietuvoje, o papildoma apsauga suteikiama užsieniečiui, kuris negali grįžti į savo šalį, nes ten jam kyla grėsmė, tačiau Lietuvoje gali gyventi tik vienerius metus.
Vėliau jo klausimas sprendžiamas iš naujo.
„Jei žmogus laiku negrįš prasitęsti leidimo, tada lietuviškas dokumentas pasibaigs ir jis jo neturės“, – teigė L.Biekša.
Nei laukiant atsakymo dėl prieglobsčio, nei jį jau gavus, išvykti, mano nuomone, neverta.
Pasak advokato, jei pabėgėlis į kitą šalį nuspręstų išvykti nesulaukęs Lietuvos atsakymo dėl prieglobsčio, kitoje šalyje jis pagal pirštų antspaudus būtų labai greitai identifikuotas ir grąžintas į Lietuvą – pirmąją šalį, kurioje pasiprašė prieglobsčio.
Tokiu atveju juo nebebūtų pasitikima ir jis galėtų būti sulaikytas.
„Nei laukiant atsakymo dėl prieglobsčio, nei jį jau gavus, išvykti, mano nuomone, neverta. Nes tokiu atveju yra prarandama teisė į socialinę integraciją, tokiu atveju čia jis nieko nebeturi“, – pabrėžė jis.
Pabėgėlio statusą Lietuva suteikia išsikirtiniais atvejais
Lietuva pabėgėlio statusą suteikia itin retai: per pastarąjį dešimtmetį mūsų šalis pabėgėliais pripažino tik 121 žmogų, nors prašančiųjų buvo 4891.
Papildoma apsauga per metus suteikiama 400-100 asmenų.
Migracijos departamento 15min.lt pateiktais duomenims, papildoma apsauga 2005-2014 metais suteikta 2261 žmogui.
Daugiausiai pabėgėlio statusą užsieniečių gavo 2005-aisiais – 15, mažiausiai – 2010 – tik vienas.
Papildoma apsauga per metus suteikiama 400-100 asmenų.
Pernai užsieniečiai pateikė 496 prieglobsčio prašymus. Daugiausiai prašytojų buvo iš Gruzijos (1170), Afganistano (99) ir Rusijos (74) bei Ukrainos (70).
Pernai prieglobstį sutikta suteikti 2 rusams, 5 baltarusiams, 3 ukrainiečiams, 12 gruzinų, 4 sirams, 1 afganistaniečiui, 10 irakiečių, 15 egiptiečių, 8 nepaliečiams, 16 Kazachstano, 9 Uzbekistano, 6 Kirgizijos ir 11 Tadžikistano piliečių.
Per dešimtmetį yra priimti sprendimai panaikinti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą 25 žmonėms.
Pasak Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojos Jolantos Verbuvienės, per dešimtmetį yra priimti sprendimai panaikinti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą 25 žmonėms.
Pabėgėlio statusas panaikinamas, jei asmuo tampa kitos šalies piliečiu, susigrąžina prarastą pilietybę, grįžta į tėvynę arba statusą įgijo apgaulės būdu. Statusas taip pat atimamas, jei pabėgėlis ima kelti grėsmę valstybės saugumui, teismo pripažįstamas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo.