Pasak Žmogaus teisių instituto stebėjimo ekspertės Mėtos Adutavičiūtės, JAV Senato paskelbta ataskaita sustiprina įtarimus, kad slaptame centre prie Vilniaus galėjo būti tardomas Saudo Arabijos pilietis Mustafa al-Hawsawis.
Prašys ataskaitos
Ekspertės teigimu, ataskaita leidžia teigti, jog saugumo pareigūnai žinojo apie atliekamus veiksmus, tačiau tuometinis prezidentas galėjo pilnos informacijos ir neturėti.
„Informacijos tikrai pakanka, kad bylą tiriantis prokuroras kreiptųsi į JAV institucijas ir prašytų suteikti visą ataskaitą“, – BNS trečiadienį sakė instituto patarėja Mėta Adutavičiūtė.
Anot jos, sugretinus Lietuvos parlamentinio tyrimo ir JAV Senato ataskaitos informaciją, darytina prielaida, jog Lietuvoje galėjo veikti „violetiniu“ amerikiečių ataskaitoje vadinamas centras.
„Iš ataskaitos matyti, kad būtent M.al-Hawsawi galėjo būti laikomas šiame violetiniame suėmimo centre ir iš jo jis buvo perkeltas dėl didelių sveikatos problemų ir dėl to, kad čia jam nebuvo teikiama medicinos pagalba“, – sakė ji.
„Violetinis“ centras ir atsisakymas suteikti medicinos pagalbą M.al-Hawsawiui aprašomi JAV Senato ataskaitos 98, 99 ir 154 puslapiuose. (Ataskaitą galima perskaityti čia.)
„Iš ataskaitos akivaizdu, kad kažkokie neįvardyti pareigūnai tiksliai žinojo, kas ten vyksta, žinojo, kad suimtieji turi didelių sveikatos problemų ir dėl to jiems reikia gydymo, ir nedavė sutikimo gydymą suteikti vietos ligoninėje“, – BNS sakė ji.
Lietuvos Generalinė prokuratūra vasario mėnesį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl spėjimų, kad Lietuvoje įkurtame slaptame amerikiečių centre 2004-2006 metais galėjo būti kalinamas Saudo Arabijos pilietis. Vykdyti tyrimą prokurorus įpareigojo teismas.
Žmogaus teisių gynimo organizacija „Redress“ praeitą rudenį pareiškė, jog „labai tikėtina“, kad 2003 metais Pakistane sulaikytas Saudo Arabijos pilietis M.al – Hawsawis, kuriam dabar gresia mirties bausmė, buvo kalinamas Lietuvoje.
M.Adutavičiūtės nuomone, šiuo metu pakanka duomenų, kad M.al-Hawsawis tyrime būtų pripažintas nukentėjusiuoju.
Politikai neigia
Nevyriausybinių organizacijų teigimu, vyras į Gvantanamo bazę pateko 2003-iųjų rugsėjį su dar mažiausiai trimis įtariamaisiais, o 2004 metų kovą buvo išgabentas į Maroką. Lietuva kaip tolesnė maršruto vieta išskirta įvertinus skrydžių duomenis, spėjamą kitų įtariamųjų judėjimą.
Lietuvoje 2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą buvo identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur esą galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003–2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.
Po parlamentinio tyrimo atskirą tyrimą pradėjo prokuratūra, tačiau jį nutraukė, pareiškusi, jog negavo duomenų, kad Vilniuje ir šalia jo esančiuose objektuose būtų įrengtos patalpos CŽV kaliniams laikyti.
Buvę valstybės ir saugumo struktūrų vadovai neigia, kad Lietuvoje galėjo būti CŽV kalėjimas.
