Apie tai prokuratūros atstovė Elena Martinonienė BNS informavo netrukus po to, kai parlamentarai surengė dviejų komitetų posėdį, reaguodami į žiniasklaidos pranešimus apie amerikiečių tyrimus dėl skandinaviškų bankų padalinių veiklos Baltijos šalyse.
Pasak jos, šiuo metu Generalinė prokuratūra nėra gavusi jokių JAV institucijų tarptautinės teisinės pagalbos prašymų, susijusių su tyrimais dėl neva vykdytomis finansinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis nurodytuose Lietuvoje veikiančiuose bankuose ar jų padaliniuose.
„Generalinė prokuratūra taip pat neturi ir jokių kitų duomenų apie tai, kad paklausime minimos nusikalstamos veikos nurodytuose bankuose būtų vykdytos, jokie ikiteisminiai tyrimai dėl to Lietuvoje taip pat nėra atliekami“, – BNS sakė E.Martinonienė.
„Atsižvelgiant į šiandien žiniasklaidoje paviešintą informaciją, Generalinė prokuratūra kreipėsi į JAV ir kitų užsienio valstybių susižinojimo institucijas prašydama, esant galimybei, suteikti informaciją apie tokius tyrimus, jeigu jie iš tiesų yra atliekami“, – teigė ji.
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas po uždaro posėdžio trečiadienį BNS sakė, kad JAV „tyrimai vykdomi dėl kitose Baltijos šalyse veikiančių bankų“, o „Lietuva ten nefigūruoja“.
Jo vadovaujamas komitetas teisėsaugos, žvalgybos ir centrinio banko informacijos išklausė bendrame uždarame posėdyje su Biudžeto ir finansų komitetu.
Paskelbtame straipsnyje „Dagens Industri“ šaltiniai nurodė, jog JAV institucijos įtaria trijų bankų padalinius Baltijos šalyse sukčiavimu ir pinigų plovimu.
Švedijos verslo laikraštis „Dagens Industri“ gruodį pranešė, kad JAV Federalinis tyrimų biuras atlieka tyrimą Skandinavijos bankų SEB, „Swedbank“ ir „Danske Bank“ atžvilgiu dėl pažeidimų, kuriuos, kaip įtariama, padarė šių bankų padaliniai Baltijos šalyse.
Paskelbtame straipsnyje „Dagens Industri“ šaltiniai nurodė, jog JAV institucijos įtaria trijų bankų padalinius Baltijos šalyse sukčiavimu ir pinigų plovimu. Skelbiama, kad praėjusią vasarą Švedijos teisingumo ministerija gavo teisinės pagalbos prašymą iš kolegų Jungtinėse Valstijose – iš jo paaiškėjo, kad minėtų bankų veiklą tiria trys JAV federalinės valdžios institucijos. Po šio straipsnio rinkose smuko bankų akcijų kursas.
Lietuvos Teisingumo ministerijos atstovė Karolina Frolovienė BNS informavo, kad ministerija tokio pobūdžio kreipimosi ir prašymo nėra gavusi.
Lietuvos bankas sako neturintis duomenų apie JAV tyrimus Lietuvoje veikiančių bankų atžvilgiu.
„Lietuvos bankas nėra gavęs oficialios informacijos, įskaitant ir prašymus bendradarbiauti, apie JAV atliekamus tyrimus. Turime bendro pobūdžio informaciją iš viešai prieinamų šaltinių, kuriuose Lietuvoje veikiantys bankai nėra minimi“, – BNS sakė centrinio banko atstovas spaudai Giedrius Šniukas.
Lietuvos bankas nėra gavęs oficialios informacijos, įskaitant ir prašymus bendradarbiauti, apie JAV atliekamus tyrimus, – teigė G.Šniukas.
Skandinavų bankai teigia, kad žiniasklaidoje paskelbta informacija apie JAV atliekamą tyrimą nėra nauja, tačiau jie teigia negalintys detalizuoti, kurios tarnybos vykdo tyrimą.
Didžiausias pinigų plovimo skandalas kilo 2018 metais, kai Danijos bankas „Danske“ pripažino, jog per jo padalinį Estijoje buvo pervesta apie 200 mln. eurų įtartinos kilmės lėšų iš Rusijos ir kitų šalių.
Vėliau įtarimų šešėlis pasiekė ir Švediją, dėl spragų užtikrinant pinigų plovimo prevenciją buvo nubausti bankai „Swedbank“ ir SEB.
Lietuvos valdžios atstovai visuomet stengėsi pabrėžti, kad Lietuvoje situacija dėl pinigų plovimo rizikos yra geresnė nei kitose Baltijos šalyse.
