2017 m. lapkritį grupė Seimo narių pasiūlė į Civilinį kodeksą įtraukti draudimą pasikeisti lytį. 31 Seimo narys nori iš Civilinio kodekso išbraukti nuostatą, leidžiančią pilnamečiui asmeniui medicininiu būdu pasikeisti lytį, ir įtvirtinti naują nuostatą, kuri lyties keitimą medikamentiniu ar hormoniniu būdu bei su tuo susijusią psichologinę terapiją uždraudžia.
„Farmakologinės, chirurginės procedūros ar psichiatrinė, psichologinė terapija, kuriomis siekiama pakeisti genetiškai nulemtos asmens lyties požymius (lyties keitimas), Lietuvos Respublikoje yra draudžiamos“, – taip skamba Seimo narių siūloma pataisa.
Kreipimąsi pasirašiusios organizacijos sako norinčios atkreipti visuomenės ir jos atstovų dėmesį į šio įstatymo projekto nepagrįstumą, galimą jo žalą ir esamą medicininės pagalbos stoką daliai Lietuvos Respublikos piliečių.
Kreipimesi teigiama, kad apie 0,5 proc. populiacijos (maždaug vienas žmogus iš dviejų šimtų) patiria translytiškumo jausmą – pojūtį, kad jų lytis yra kita.
„Tokie asmenys gali patirti stiprų nepasitenkinimą ir diskomfortą dėl lytinių požymių. Tai vadinama lyties tapatumo sutrikimu, kuriam būdinga stipri identifikacija su kita lytimi, nuolatinis nepasitenkinimas savo biologine lytimi ir dėl to patiriama psichologinė kančia“, – sakoma kreipimesi.
Pasak kreipimosi autorių, Seimo projekto aiškinamajame rašte pateikiama nuostata, kad lytinis tapatumas yra įgimtas ir išimtinai nulemtas lytinių XX ir XY chromosomų, yra nepagrįsta.
„Nors anatominių skirtumų vyrų ir moterų smegenyse yra, tačiau funkciniai skirtumai nėra įrodyti. Pagal šiuolaikinį neuromokslą „moteriškos” ir „vyriškos“ smegenys neegzistuoja. Smegenų prigimtis paremta dideliu adaptyvumu ir kintamumu, kurį lemia genų (tiek lytinių, tiek autosominių chromosomų), hormonų ir aplinkos sąveika“, – sakoma kreipimosi tekste.
Pasak kreipimosi, minėta projekto nuostata diskriminuoja asmenis, turinčius kitokius lytinių chromosomų rinkinius, nors jie taip pat gali save identifikuoti kaip vyrus ar moteris.
Kreipimosi autoriai taip pat teigia, kad projekto aiškinamajame rašte Seimo nariai bando suformuoti klaidingą nuostatą, kad lyties pajautimą galima pakeisti psichoterapinėmis ar psichiatrinėmis intervencijomis.
„Tokią nuostatą pagrindžiančių mokslinių įrodymų nėra. „Pataisomosios terapijos“, kuriomis būtų bandoma pakeisti asmens seksualinę orientaciją ar lytinį tapatumą, iš esmės yra prievartinės ir neatitinkančios dabartinės medicinos standartų“, – nurodoma tekste.
Pasak kreipimosi, translyčiams asmenims turi būti prieinama kompleksinė pagalba – profesionalios psichologų, psichiatrų, endokrinologų, chirurgų paslaugos.
„Daliai translyčių asmenų psichoterapija gali padėti atrasti savo lyties tapatumo raiškos būdus. Kitiems translyčiams asmenims tokia pagalba nėra pakankama. Vienu svarbiausių pagalbos būdų gali būti lyties keitimas – chirurginės intervencijos ir hormonų terapija. Medicininės intervencijos transseksualiems asmenims laikomos pagalbos standartu ir yra pakankamai saugios, kai yra taikomos kvalifikuotų medicinos specialistų priežiūroje“, – teigia kreipimosi tekstas.
Kreipimesi pažymima, kad dėl teisinio reglamentavimo spragų negaudami pakankamos pagalbos kai kurie translyčiai asmenys ieško kitų būdų, kaip sumažinti savo kančią ir pagerinti gyvenimo kokybę. Vienas jų – nelegalių hormoninių preparatų vartojimas be specialistų priežiūros, kas kelia realią grėsmę šių asmenų sveikatai.
Taip pat kreipimosi tekste atkreipiamas dėmesys, kad translyčiai asmenys Lietuvoje susiduria su reikalingos medicininės ir psichologinės pagalbos stoka, taip pat dažniau patiria diskriminaciją, tampa smurto ir patyčių aukomis. Šie išgyvenimai turi įtakos psichologinių sunkumų atsiradimui.
„Dabartinėje teisiškai neapibrėžtoje situacijoje sveikatos priežiūros specialistai negali suteikti profesionalios ir moksliškai pagrįstos pagalbos translyčiams asmenims. Jai užtikrinti yra būtinas tinkamas teisinis reglamentavimas“, – sakoma kreipimesi.
Kreipimąsi pasirašė Jaunųjų psichiatrų asociacijos prezidentas Edgaras Diržius ir organizacijos etikos komisijos pirmininkė Indrė Kotryna Pakutkaitė.
Kreipimąsi palaiko Jaunųjų gydytojų asociacija, Klaipėdos universiteto Psichologijos katedra, Lietuvos edukologijos universiteto Raidos ir ugdymo psichologijos katedra, Lietuvos psichologų sąjunga, Lietuvos psichoterapijos draugija, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinika, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos psichologijos katedra, Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugija, Mykolo Romerio universiteto Psichologijos institutas, „Psichikos sveikatos perspektyvos“, Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinika, Vilniaus universiteto Psichologijos institutas, Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedra.
